Žvaigždės tarp lekiančių debesų

Pusryčiai, 2014-12

         Aną vakarą po žiemos spektaklio, po senamiesčio klaidžių gatvelių, pabėgus nuo išpuoštos miesto eglės, tokios, kuri pilna pavasario lietaus, lietaus besitaškančio į drėgnas blakstienas, sustirusių elnių ir nykštukų apsupty, nykštukų, pardavinėjančių spurgytes ir auklėjančių jų kibirėliu nepasidalinančius brolius, po ilgo nežinojimo, ką veikti belaukiant picų - negi, kalbėsimes, mama - vėlų vakarą grįžome namo. Stovėdami visi trys užvertę galvas žiūrėjome į dangų. Matėme kaip didžiulis vėjas neša keistos spalvos debesis ir kur ne kur ryškėjo numanomos žvaigždės.

       - Mama, žiūrėk, ten aukštai Kalėdų senelio rogės ir elnių piešinys, matai? - sako Joris.

      Benas stengiasi įžiūrėti.

       - Ar matai, ten? - rodydamas pirštu pakartoja.

       - Matau - norėčiau matyti - tyliai pagalvoju.

       Klegėdami, vėjui pučiant pro namų plyšius, lietui ritantis skruostais, nubėgam prie durų. 

       - Aš, aš pirmas - nutolsta balsai vėjyje ir akimirkai sustoja laikas.

       Apima toks paprastas paprastų dalykų džiaugsmas. Lengvumas. Lyg iš tikrųjų tos rogės skrietų vakaro nakties žvaigždėtu dangumi. Žiemos stebuklai jaukiais vakarais pripildo lietų imbiero ir juoko kvapais.

Snaigėmis apklota gruodžio ryto žolė

"Panevėžys - Vilnius", 2014-12 

          Kamštyje paskendęs kalnas. Toks tas gruodis. Plikas, su ištirpusiu sniegu, juoda naktimi nuo pusiaudienio, arba ryto saulei šviečiant nuo kalno iškylančiais fantastiško grožio rytais, vaikų žiemos šventėmis ir keistu ilgesnių dienų laukimu. Ir nykštukai kasnakt vaikų kišenėlėse apsilanko. Bembio trečiąkart nebaigėm - daug veiklos, dar liko. 

           
           Madagaskaro pingvinams niekas nebaisu - nes jie komanda. Vaikiško filmuko taikli išmintis. Beatos "Mano knyga 2015" jau pasirengusi ateinančių metų planams, idėjoms ir troškimams. Kartais norėčiau, kad metai sustotų. Ties vasara.

****

7

Vidunaktį dažnai 

Aš pabundu, 

Kada keistai, keistai 

Visuos namuos tylu,

Ir aš nebežinau, 

Kas daros su manim, 

Bet man kaskart sunkiau 

Tokiom naktim

Išspręst gyvybės ir mirties lygtis

Su begale nežinomųjų.

Veltui aš laukiu: niekas man nepasakys,

Atėjęs iš erdvių giliųjų,

Kodėl kas nors yra? Kodėl aš pats esu

Didžiausia paslaptis visatos slėpinių?

[Šarnelė, 1943.X.17]

Mačernis, Vytautas. Poezija / redagavo Kazys Bradūnas. - Chicago (Ill.) : Į laisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti, 1961.

Ilgas žiemiško savaitgalio takas

Šaltinis: Etsy.com, Monmartre, Paris

                     

           Šįryt jau sninga. Vaikams tiek džiaugsmo, kad nejučia bambėdamas imi džiaugtis ir pats. Tarsi ženklas pilkam lapkričio rudeniui pasitraukti.

          Tyloje buvo girdėti vaikų juokas, jų susikaupimas apžiūrint gulinčią musę, tarsi pro šalį švietė saulės spinduliai ir krenkštė varnos. Dieną atšilo. Sniegas užklojo dar aukštą žolę, kitur jo - nei žymės.

***

"Keletą dienų girioj viešpatavo ramybė.

Ramybė, kokia būna tiktai gamtoje.

Ramybė ir šnibždesys.

<...> Truputis gyvybės, kuri jau gęsta. 

Viskas praėjo.

Sausi lapai čežėjo ir nuo lengviausių žingsnių.

<...> 

– Stipresnieji visada neapkenčia silpnesniųjų, – sumurmėjo krūmelis, 

– ir tik dėl to niekad geriau nebus. – Ir jis nutilo.

Žemėje šnibždėjosi samanos:

– Mes patenkintos. Mūsų reikalavimai kuklučiai. 

Net ant akmens mes želiame. Visi mus mindžioja, 

o mums nė motais. Nederliaus metais 

mus rupšnoja, ir mes duodamės. 

Dėl to sau galvos nesukam. Džiaugiamės ir esam patenkintos.

Bet niekas negirdėjo šito šnibždesio.

<...>Rytą, tik pradėjus aušti, ėmė snigti.

Iš pradžių sniegas krito tumulais, paskui įsitaisė 

pustyti.

Guri ėmė žaisti, vaikydama snaiges.

– Brr, – šaukė ji linksmai, – brr... kokios šaltos ir 

kaip tirpsta burnoje...

Bet netrukus snieguolės ėmė taip greitai šokti ir 

suktis, kad Guri liovėsi žaidusi.

Pustė dieną ir naktį be atvangos, suvertė metro 

aukštumo vėpūtinius.

Spigino šaltis." (Bembis, Bembio vaikai, 2009).

            Netrukus "Bembį" skaitysime trečią kart - ir vaikams nepabosta, vis turime ką aptarti paskaitę. Dantukų fėja ir ramūs žiemos žiburiai už lango paskendę rūke.

Baltos balto Kiškio ausys

Šaltinis: Ekonaujienos.lt 

"Zuikis puikis 

Ilgaausis

Tupt po krūmu..

Zuikis puikis.. "

       

        Deklamuoja man mažylis nuo praėjusių Kalėdų jam įstrigusį, o gal ir vienintelį patikusį eilėraštį. Gražu. Kaskart šypsaus, kai atsitūpia, ar rodo kiškio ausis.

     Anądien vaikštinėdami surinkom visus geltonus ir skaisčiai raudonus spalio lapus, tai ir šalčiai atėjo. Tamsoje sunku keltis rytais ir visi laukiam ilgų ir nerūpestingų savaitgalių rytų, švelniai ir neskubiai brėkštančio ryto, debesy paskendusio bokšto ar tekančios saulės spinduliuos paskendusių saulėtekio kalvų. Naktis nerami - jaunatis.

       Džiaugsmas toks paprastas - lyg kasdien valgytum tortą ir lyg muzikos klausytumeis vaikiško šnabždėjimo į ausį - "aš tave myliuuu. Apsikabinkim". 

         Gimtadienis. Pūsiu žvakutes tingų savaitgalį.

Geltonai raudono spalio lapų lietus

Šaltinis: Millais, 1870, iš WikiArt

             Atėjo spalis. Toks ramus, saulėtas ir, man rodos, kažko didingas. Liūdesys, kad ta saulė tik už lango, bet užtat kokie fantastiški saulės zuikučių žaidimai ant sienų ir grindų! Gražu. Orchidėja mane myli. Skleidžia žiedus jau dvejus metus. Žiedai būtų lyg lapai, jei gražiai paraustų ar pagelstų. Pasaulis pagal mus. 

           Įsiminė lapų pašnekesys jau antrą kartą vaikų prašymu jiems skaitant "Bembio" (Zaltenas, 1989) istoriją. 

           "Pievos pakraštyje nuo didžiojo ąžuolo krito lapai. Krito nuo visų medžių.

             Viena ąžuolo šaka buvo aukščiau už kitas, išsikišusi toli į pievą. Pačiame jos gale vienas šalia antro kabojo du lapai. <...>

            - Kodėl mes turime išnykti?..

            Antrasis paklausė:

            - Kas atsitiks mums, kai nukrisime?..

            - Leisimės žemyn.

            - Kas ten apačioje? <...>

           - Dar yra laiko, - ramino pirmasis. - Verčiau prisiminkime, kaip buvo gražu, kaip nuostabiai gražu! Kai pasirodydavo saulė ir imdavo taip svilinti, jog pajusdavau sveikatos perteklių. Ar dar atsimeni? O rasą rytmečio valandomis... ir švelnias, žavingas naktis... <...>

           Jo balsas nutrūko. Jis buvo švelniai nuplėštas ir nuplasnojo žemėn.

           Atėjo žiema."

        

        -  O mes mirsime, o kada mes mirsime? Kažkada? - klausia mažylis. 

       - Kažkada, - atsakau. Užaugsi, pasensi, dar pasensi, dar... ir kažkada mirsime. O dabar džiaukimės tuo, kad šiandien esame čia, kartu ir už lango šviečia saulė. 

        

          Ruduo - toks metas. Gamtos ciklas diktuoja savo taisykles, išskrenda paukščiai, daugėja laiko apmąstymams. 

       Neįprasta, bet laukiu Kalėdų. Laukiu vaikų Kalėdų ir džiaugsmo jų akyse rytais radus kišenėse saldainius. Ir girgždančio sniego jau laukiu. Gera, kai yra, ko laukti ir, su kuo dalintis.

Susiję įrašai: 

Auksinis spalio ruduo

Rudens rytas, kai bokštas paskendęs debesyje

Šaltinis: Landscapes 2.0

           Auksinis rudens rytas ritasi nuo kalno. Rytinis miesto šurmulys įtraukia ir praryja. Visai dienai. O paskui ateina naktis. Tokia šalta, žvaigždėta ir juoda. Rudens miegas kaip meškos. Aušta lėtai. Užsidėjus nematomą baltai juodą skrybėlę gali stebėti miestą, tarsi knibždantį skruzdėlyną. Savotiškai baisu būti vienam iš daugelio.

       Kartoju sau "Erelio dovana yra galimybė turėti galimybę", žodžiai su milijonu, tūkstančiais milijonų prasmių. <...> "Kiekvienam gyvam padarui, jei jis šito trokšta, garantuojama galimybė ieškoti plyšio į laisvę ir per jį iškeliauti <...> (Castaneda, 2008).

Rudens kelias, kai nebelyja žvaigždėmis

Šaltinis: Panoramio. Google maps

       Kelią nueina einantis - skamba man galvoje. Už lango giedras dangus, reti debesys pavydėtinai ramūs, sustingę medžiai ir žolė, žalia lyg vasarą. Toks raudonas saulėlydis. 

 - Ten žvaigždė, žiūrėk, - sušunka mažylis.
        Rugsėjį jos nekrenta.

      "Jei karys nori sėkmės, sėkmė pas jį ateina ramiai... jis labai stengiasi, bet nė kiek nepersitempia. <...> Asmeninė jėga - tai toks jausmas. Tarytum laimė. Dar galima pavadinti jį nuotaika. Asmeninė jėga kaupiama gyvenimo kovose" (Castaneda, 2008). 

      Sėkmė regima iš tolo, iš paukščio skrydžio, o kovos - čia pat. Kasdien prašosi įveikiamos.

 ***

Turiu aš paukščių didelius pulkus,
Didžiausių grifų, sakalų, erelių;
Ištiesę spindinčius, žvalius kaklus,
Dangaus erdvėn laisvi jie kelias.

Ir kylant jiems vis plečias jų sparnai,
Kaip debesys didi, galingi;
Po kojomis kaip sraigės sukasi kalnai;
Kaip lašas jūros spindi;

Ir jiems nutūpti žemė per maža.

Išdidūs ir sparnais nubraukdami žvaigždes
Ir nepavargę niekada

Per šaltas, dideles dangaus erdves
Kaskart platėjančiais sparnais
Manieji paukščiai skrenda amžinai.

1944.V.5 V. Mačernis "Paukščiai"

        

Smėlis, jūra, pušys ir vėjas

Juodkrantė, 2014

          

         Atostogos, prasidėjusios grafaičių Žanų istorijomis (K. de Montepinas "Grafaitė Žana", 1994; Gi de Mopasanas "Vieno gyvenimo istorija", 1985), nuspalvintomis briliantine žaluma, nusidriekė į šeimos fotosesiją Obelų sode, paprastai nežemiškas vestuves, saulėtą Nidos kempingą, klegantį vaikų juoką, susimąsčiusias jų akis Raganų kalne ir, grįžus, šmėklų baimę tamsoje. Pagaunu save, pamiršusią, kuri šiandien savaitės diena. Gera.

        - Mama, o kodėl tu sakei, kad čia namelis ant ratų - čia gi kemperis, aš pats mačiau! - sušunka mano berniukas. Nusijuokiu ir linksiu - juk tiesa. 

      - O čia, žiūrėk, žiūrėk, ar tu žiūri - Mėnulis užstoja Saulę - pažiūrėk, koks didelis! - įsiterpia mažasis. Tokie pokalbiai pripildo sielą žinojimo, o apiberta bučiniais, tuo įsitikinu.

      Artėjant naujiems vėjams, kurie šiandien išraiškingai sriūbauja už lango ir nešioja pasimetusias širšes, jaučiamas pokyčių kvapas. Santūri ramybė išlieka.

    "Kasdienio gyvenimo pasaulyje mūsų žodžius ar sprendimus galima labai lengvai permainyti, atšaukti. Vienintelis neatšaukiamas dalykas pasaulyje - mirtis. Kita vertus, magų pasaulyje natūralią mirtį galima atitolinti, o štai mago žodžio atšaukti - ne. Magų pasaulyje sprendimai nekeičiami ir nepersvarstomi. Vos priimti, jie įsigalioja amžiams." (Castaneda, 2008). Ilga abejonė pasėja nerimo sėklą.

Susiję rašiniai:
Apie gebėjimą priimti sprendimus ir nesigręžioti atgal

Šešios skrybėlės, penkios akys ir sraigės lietuje

Šaltinis: Just

      

     Ryto metas ypatingas - su bėgančiomis sraigėmis, vėjo ir lietaus lankstomais medžiais, gaivinančiais lietaus lašais ant veido ir draugiškais įvairaus dydžio besivaikštančiais šunimis. Cinamono ir kavos kvapas kyla ir išnyksta tarp ant stiklo nubėgusio lietaus lašų. Išnyksta lyg juodos katės siluetas po nedidele pušimi pilnaties naktį. Televizijos bokšto nesimato. 

         Šiandien užsidėjus Geltoną pozityvaus mąstymo skrybėlę mano atradimas - penkios akys. Akys, kurios, kaip teigia T. Misiukonis (2013), padės pamatyti ir įvertinti savo turimas nuostatas bei atrasti pokyčių pradžią. 

***

            Penkios akys:

   1. Faktų surinkimas, suprask, ką galvoji.

   2. Jausmų atskleidimas, įvardink kaip jautiesi.

   3. Taisyklių apžvalga - įvertinimas, kas tau trukdo.

   4. Nematomo įvertinimas - ko tu nematai?

   5. Pokytis. Ką reikėtų keisti?

***

      Šios akys - tai vienas paieškos būdų, kuris gali padėti išgyvendinti neracionalius susikurtus draudimus, taisykles ir įsitikinimus. Mumyse styrančios ir nesikeičiančios nuostatos ne visuomet yra teisingos. Jos sensta ir praranda aktualumą, todėl baimė keisti gali trukdyti esminiams pokyčiams.

Isabel Allende: Mano išgalvota šalis

Šaltinis: Manoknyga.lt

       Vidurvasarį, vieną trumpiausių metų naktų vėl grįžtu prie Isabel Allende. Šįkart tai "Mano išgalvota šalis". Paprastai tokios prisiminimų serijos manęs nežavi, bet ši patraukė, nes žinojau, perskaičiusi ankstesnes autorės knygas, ko tikėtis. Ir neapsirikau. Įdomu. Knygos recenzija pateikiama Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos svetainėje ir Alma littera tinklaraštyje. Knygoje ypač ryškus ir taiklus humoras - kai kur negalėjau sulaikyti garsaus juoko, pavyzdžiui, kalbant apie Čilės biurokratijos principus, nes sritis man gerai pažįstama ir šiuo metu artima:

      "Laikytis taisyklių, kad ir kokių neveiksmingų, žūtbūt stengiasi begalė vargšės mūsų tėvynės biurokratų. <...> Viešajam pareigūnui, valdininkui, dera nuo pat pirmos darbo dienos suprasti, kad pamėginus parodyti bent krislelį iniciatyvos baigtųsi jo karjera, nes čia yra pasodintas ne tam, kad ką nors nuveiktų, o tik, kad oriai pasiektų savo nekompetencijos lygį. Dėlioti popierius su antspaudais ir parašais iš vienos vietos į kitą reiškia norą ne spręsti problemas, tik atidėlioti jų sprendimą. Jei problemos būtų išspręstos, biurokratija prarastų įtaką ir daugybė garbingų žmonių liktų be darbo; ir priešingai, jei problemų daugėtų, padidėtų valstybės biudžetas, ji įdarbintų daugiau žmonių, sumažėtų nedarbo lygis ir visi būtų patenkinti. <...>."

        Knygoje meistriškai persipina asmeniški išgyvenimai, personažai, istorinė įvykių analizė ir prielaidos su jausmingumu, duoklė nepaprasto grožio (toks įspūdis, nors tam pasaulio krašte nė nebuvau!) gamtai, atskleidžiama santuokos išmintis - "Gal santuokoje svarbu tik tai ir nieko kito: lankstumas" ir duoklės sau, ramybės valandų pojūtis - 

           "Į San Fransiską traukia visas pasaulis, kiekvienas atvyksta su savais prisiminimais ir viltimis; tas miestas pilnas užsieniečių, <...>. Gatvėse skamba šimtai kalbų, stūkso visų tikėjimų šventovės, kvepia tolimiausių kraštų valgiais. Nedaugelis yra čia gimę, <...>. Niekam nerūpi, kas aš esu, ar ką veikiu, niekas manęs nestebi ir nesmerkia, visi palieka ramybėj, tad, jei tokia kaip aš imtų ir numirtų gatvėje, niekas nesužinotų, bet argi tai tokia jau didelė kaina už laisvę? "

           Jeigu skaitėte kitas Isabel Allende knygas ir jos Jums tiko - rekomenduoju.

Isabel Allende: Paula

Šaltinis: mama.lt

      Pamėgau Isabel Allende knygas, bet šiai susikaupiau ne iš karto. I. Allende knyga "Paula" - sunki, asmeniška mamos ir dukros istorija.  Jos pasakojimo stilius toks įtraukiantis, istorijos dinamiškos, šalys gyvybingos  ir autentiškos. Perskaičiau ją prie mūsų jūros. Ryte prarijau. Kaip ankstyvus ryto jūros kvapus ir bangų ošimą. Mėlyną dangų ežero vilnyse.

    Dvasiškai stipri istorija įtaigiai pasakoja apie gyvenimą ir mirtį, trapų laiko matą, istorinį Čilės epochos pliūpsnį, išdavystes, meilę ir jos demonus, sielos tylos paieškas. Akivaizdi tampa paprasta tiesa: "Jeigu ko nors bijai, tai žinok, kad kitas bijo labiau nei tu." Tuomet baimei lieka mažiau vietos. Nepaprastas I. Allende ryžtas, begalinė meilė, drąsa, aistra ir beatodairiškas ėjimas pirmyn pakeri. Vis prasiveržiantis optimizmas ir nesižvalgymas į praeitį, o gyvenimo kvapų gėrimas čia ir dabar skatina peržiūrėti savo istorijos matymą. 

    "Visatos ir pasaulio istorijos atžvilgiu esame tuščia vieta: po mūsų mirties niekas nepasikeičia, lyg niekada mūsų ir nebūtų buvę, tačiau, matuojant trumpaamžės žmonijos matu, tu, Paula, man brangesnė už gyvybę ar netgi už visą pasaulį. Kasmet miršta keli milijonai žmonių, o gimsta daugiau, bet man tu esi vienintelė, vienintelė, kurią turi aplenkti mirtis  <...> " (Allende, 2009, p. 101). Skaitykit. Peržiūrėti save ir branginti dieną verta kiekvienam.

     

Mėlynas vasaros knygų pasaulis

Šaltinis: Mano knygų pasaulis

      

        Joanne Harris - autorės knygų istorijos mane visąlaik užburia. Jau rašiau. Bet ši - kitokia. Tarytum kito autoriaus. Žinoma, persipynę siužetai, jausmų prieštaringumas ir vizualizuoti kvapai primena "Šokoladą". Taip pat panašumų galima rasti ir su kita autorės knyga - ,,Džentelmenai ir žaidėjai”.

      Tapyti muziką, nematant matyti spalvas, užuosti skausmą - pajautos prilygstančios stebuklingoms istorijoms - verčia įtikėti nežemiška galia. Prieš imdama knygą į rankas, prieš ją įsigydama, iš tikrųjų daug dvejojau - nes ši - ne "Šokoladas" ar jo tęsiniai. Bet džiaugiuos, kad panirau į šį keistą istorijos liūną, kuris prarijo mane nepaprastai greitai. Daug minčių ir net visai nesvarbu, kaip ten buvo iš tiesų. Todėl, rekomenduoju. 

          "O, jau tie lūkesčiai! Pagalvoju, kažin kaip jie atrodė Naidželui. Stebėdavau iš šalies: išblyškęs, juodi marškiniai, kaulėti kumščiai nuolat sugniaužti, taip, kad kai atgniauždavo, matydavosi delnuose nagų įspausti raudoni pusmėnuliai, o mums likus dviese tuos ženklus jis perkeldavo man ant odos" (Harris, 2012).

       Ši vasara - tikra vasara! Vakar su vaikais mūsų mažutėje bibliotekoje net nepriėjau prie mokslinės literatūros lentynos. Dabar nersiu į zebriuko, transporto ir pasaulio pasakų pasaulį, į kurį sutalpinsiu ir Isabel Allende kvepiančias ir gyvenimui aistringas istorijas.

Susiję rašiniai: 

Knygų kvapas sustiprėjęs sningant 

Kasmetinė "Knygų mugės" vilionė

4.45. Joanne Harris ,,Mėlynakis berniukas” 

Joanne Harris “Mėlynakis berniukas”

  

Karštis, susitelkimas ir laimėjimo strategijos pamatai

Šaltinis: Free Summer Wallpaper

        Karštis trukdo susitelkti. Turiu pati sau priminti 11 Dienos optimizavimo principų ir kartoti išmoktas pamokas. Taip pat, norėdama atsikratyti keistų apmąstymų ir koncentruotis į čia ir dabar, mąstau pozityviai. Vasara gerai, bet karštis toks sunkus, rodos, suslėgs tave lyg kokį vabalą.

        Pagaliau atslenka debesis ir galima tikėtis lašelio gavaus lietaus. Gera rytais stebėti kažkur lėtai, bet užtikrintai keliaujančias sraiges. Gražu. O paukščių giesmės! Esu dėkinga savo sūnui, kuris leido man suprasti, kad rytai yra pasakiško grožio. 

      "Didžiausios sėkmės galima tikėtis iš visai netikėtų veiksmų. <...> Netikėtumas demoralizuoja konkurentą. <...> Mes galime būti stipresni už priešą. Tačiau, jeigu mes jo nepažįstame geriau nei jis save, jeigu savo pajėgas ir išteklius išskaidome <...> jeigu mus puola netikėtai - esame pasmerkti pralaimėti." (Vasconcellos e Sa, 2008).

         Įvertinus savo galimybes, susitelkus ir pasinaudojus tinkama taktika galima įtvirtinti savo konkurencinį pranašumą. Taigi, kas išdrįsta, tas laimi.

        

Šešios skrybėlės - šeši kūrybiško mąstymo būdai

Šaltinis: Austėjos dienoraštis

     Gegužės vidurys. Praūžė savaitgalis su kažkur vykstančiais renginiais. Norėtųsi žengti pirmyn septynmyliais batais. Į vasarą. Į baltas naktis ir stebuklingus, gaivius rytus be kasdienio chaoso ir spaudimo.

        Besigilindama literatūros platybėse lyg tarp kitko užkliuvo toks terminas kaip "overthinking". Man patiko. Kaip ir naujai atrastas koučingas. Yra ir kita mąstymo pusė - šešios mąstymo skrybėlės. Šio kūrybino mąstymo tikslas - įsitraukti į kūrybiško mąstymo procesą, atrasti idėjų ir sprendimų, ieškoti atsakymų į klausimus. Svarbu išbūti su tinkama skrybėle tiek, kiek reikia.

       Galima atrasti sąsajų su meno terapija. Šis požiūris lyg vizualizuota Stiprybių Silpnybių Galimybių ir Grėsmių (SSGG) analizė. Procesų, veiklos ir rezultatų peržiūros visuma orientuota į kokybiškesnius ateities rezultatus tiek individualiame, tiek organizaciniame lygmenyje.

         Balta skrybėlė - neutralus, objektyvus mąstymas.

         Raudona skrybėlė -  emocinė perspektyva.

        Juoda skrybėlė - idėjų rizikų ir sunkumų analizė.

        Geltona skrybėlė - pozityvios, optimistinės perspektyvos pusių paieškos.

        Žalia skrybėlė - energija, šviežumas, augimas, veiksmingi sprendimai ir alternatyvos.

        Mėlyna skrybėlė - dangus. Žvilgsnis į situaciją iš viršaus (pagal Misiukonis, 2013).

   

       Šešios mąstymo perspektyvos atveria kitokias galimybes ir neatrastas erdves. Kaip ir bėgiojimą rytais saulei sugeriant ryto kvapus.

    

Apie gebėjimą priimti sprendimus ir nesigręžioti atgal

Šaltinis: eFoto.lt

      Tyli pavasario naktis. Ankstyvas rytas. Alyvos ir artėjančios vasaros kvapas. Vaiko šokis. Ča ča ča - slysta parketu žingsneliai, aidi juokas, plojimai. Ir prieš akis iškyla nepaprastas aiškumas. Lyg stiklas. Sprendimas priimtas. Tiesiog vieną ryta supranti, kad bus taip. Ramybė nuteikia maloniai.

     "Geriausia gyventi taip, kaip gyvena karys. Jis nerimauja ir svarsto prieš ką nors nuspręsdamas, tačiau, kai jau nusprendė, galvos nebesuka, nebesikankina, nes jo laukia milijonai kitų sprendimų. Štai taip elgiasi karys" (Castaneda, 2008). Paprastumas, kuris reikalauja ypatingai daug pastangų. "Pykti verta tada, kai jauti, kad žmonių poelgiai reikšmingi. Laikas liautis taip jausti. Žmonių veiksmai begalybės akivaizdoje svarbūs būti negali" (cit. iš ten pat). 

    Sprendimų priėmimui esmė sutelkiama į galutinį tikslą ir jo pasiekimo būdus - "kiek tai yra realu? Kokių resursų tam gali prireikti? Kaip vertini savo ambicijas? Kiek jautiesi turintis energijos savo tikslui siekti?" (Misiukonis, 2013). Svarbiausia - įsipareigoti veikti. Esant maloniai veiklai, pykčiui ir svarstymams vietos tiesiog nelieka. O galimą norą grįžti atgal užgožia milijonai naujų daugiau ar mažiau svarbių sprendimų.

     Šiandien tarptautinė darbo diena. Tai - šventės proga turėtume dirbti dvigubai - tiesa? 

Kino pavasaris 2014: apie meilę kinui

Šaltinis: Kino pavasaris

         Aš iš tikrųjų net nežinau, kuo gi toks ypatingas Paryžius. Tiesiog jis gražus, paslaptingas, išgirtas, svetingas ir tartum savas. Todėl "Kino pavasario 2014" festivalyje pasirinkau Roger Michell filmą "Savaitgalis Paryžiuje", Viasat komedijų programos dalį. Laikas neprailgo, filmas nuteikė smagiai pagrindinių aktorių (už šį vaidmenį pagrindinis aktorius Jimas Broadbentas pripažintas geriausiu aktoriumi 2013 m. San Sebastiano kino festivalyje) ir tobulos aplinkos dėka. Scenarijus lyg ir ne iš ypač originalių, bet gi atradimai slypi paprastuose kasdieniuose dalykuose. Noriu į Paryžių vėl! :)

 Šaltinis: Kino pavasaris

            Joel Coen ir Ethan Coen filmas "Groja Liuvinas Deivisas" iš festivalio Meistrų programos nukelia į 1961-ųjų Niujorką, kuriame pagrindiniam atlikėjui labai nesiseka. Folk muzikos atlikėjas rašo poetiškas dainas ir virtuoziškai groja gitara, bet jo albumai nepopuliarūs. Tikras meistrų filmas - klasika tiek vaizdai, kamera, spalvos. Geras, rekomenduoju. Dabar vyksta festivalio pratęsimas - yra galimybė pamatyti ir šį filmą.

Šaltinis: IMDB

              Festivalio konkursinėje programoje "Baltijos žvilgsnis" rodomas vieno iš keturių manifesto „Dogma“ iniciatorių Søren Kragh-Jacobsen filmas "Lūšies valanda" - sunkus. Toks dvilypis jausmas apima - tarsi užslėptai bandai gailėti nusikaltusio žmogaus užuot verkęs dėl jo nekaltų aukų. Filmas lyg akmuo. Stiprus. Man net norėjosi išbėgti, o ne mintyse dėlioti, kas, kaip ir kodėl. Bet kas nori psichologinės dramos ir eksperimento - gero žiūrėjimo. Žinoti verta. 

          Geras kinas yra taip pat gerai kaip ir gera knyga. Kiekviena istorija mus praturtina. Kaip ir vaikų klausimai skatina juoktis, verkti ir kūrybiškai mąstyti:

            - Mama, jeigu tu būtum vyras, būtum Benas? (Benas, beveik 3 m.)  :)

Rytas, kuris ištirpęs žolėje

Šaltinis: Už tuštybės ribų

      Rytas. Rytinė kava lygiu lyg veidrodis paviršiumi. Rytinis saulės tunelis ant išbalusios žolės su perregimom pienių dulkėm nepaprastai spindi. Baigiasi kovas. Įsibėgėja pavasaris. Gražu. Tik ramybė kažkur išnyko. 

    "Susiduręs su kliūtimis, kurių negali įveikti, karys trumpam atsitraukia. Jis leidžia savo protui klaidžioti. Tuo laiku užsiima kitais dalykais. Bet kokiais. <...> Kiekvienas gali matyti, ir vis dėlto mes nusprendžiame neįsidėmėti to, ką matėme" (Castaneda, 2008).

    Galbūt todėl kasmet stebimės pavasariu ir lyg vaikai klausinėjame "kodėl"?

Dienos vertė ir laimės paieškos

Šaltinis: Tulip flowers

          Vaizdas ryte už lango nenuteikia pavasariškai - didžiulės baltos skrajojančios snaigės kovą negražios. Man rodos, žiema susipainiojo.

        "Kiekviena diena išmintingam žmogui - naujas gyvenimas. <...> Norėčiau, kad apie savo gyvenimą imtum galvoti kaip apie smėlio laikrodį. Viršuje yra gausybė smėlio smiltelių; jos lėtai ir lygiai byra per ploną kakliuką laikrodžio viduryje. Nei tu, nei aš nepriversime išbyrėti daugiau kruopelių nepakenkę laikrodžiui. Mes esame labai panašūs į smėlio laikrodį  Kai nubundame ryte, mūsų laukia šimtai įvairiausių darbų, kuriuos, kaip mes manome, reikia atlikti tą dieną. Jeigu ne mėginame viską atlikti vienu metu, o leidžiame viskam vykti lėtai ir tolygiai kaip byrančioms pro ploną smėlio laikrodį smiltelėms, tik tuomet nerizikuojame sugadinti savo psichologinės ir fizinės sveikatos" (cit. iš Carnegie, 2010). 

          Kitaip tariant - viena smiltelė, viena užduotis. Paprastas patarimas, bet kaip sunku jo laikytis! Kai pavyksta, tuomet ir laimė atrodo kitokia. Šios dienos laimė - šimtasis įrašas blog'e - lyg saulės blyksnis snaigių jūroj. "Yra laimės pasaulis, kuriame visi dalykai vienodi. Dalykai vienodi, nes nėra kam paklausti, kuo jie skiriasi. <...> Mums tėra vienas pasaulis - žmonių pasaulis. Ir mes turime gyventi jame džiaugsmingai" (Castaneda, 2008).

Postmodernizmas, vertybės ir pavasario gyvavimo ciklas

Šaltinis: Voruta

          Filosofinis aukso dulkėmis spindintis rytas. Tolumoje namų kontūrai. Lietuvos namų - tyliai pagalvoju. Nepaprastai gražu. Su sūnum pasikartojam vėliavos spalvas. Nuostabus rytas pamažu kelia žolę. 

          "Postmodernizmo filosofija, estetika, menas yra Vakaruose įvykusio praregėjimo padarinys - Europos kultūra, kurios atstovai iš aukšto žvelgė į kitas kultūras ir civilizacijas, ne tik nėra "ideali" ir "vienintelė teisinga", tačiau ir jos sukurtų vertybių hierarchijos pasaulis pasirodė mažiau stabilus nei tradicinėse Rytų civilizacijose. Europoje susiformavę mąstymo principai, meninės kūrybos formos, estetiniai idealai, vertybių hierarchija nėra universalūs, vieninteliai galimi <...>" (Andrijauskas, 2009). Ši profesoriaus įžvalga man pasirodė labai taikli dabartinio chaoso ir susiskaldymo laikotarpiu.

        Esmė - vaizdas, kartais puikus lyg rytas, kartais bukas ir tuščias, menkavertis, popkultūros išraiška. "Tolimųjų Rytų rašto esmę sudarantis hieroglifas yra vizualinė struktūra, daugiakryptės, laisvai fomruojamos vaizdinės kultūros modelis, idealiai atitinkantis į vaizdą krypstančios postmodernistinės civilizacijos poreikius" (cit. iš ten pat). Idealu būtų vaizdinei kultūrai suteikti Rytų kraštų prasmių. Paslapties.

      "<...> O kai neturi asmeninės istorijos, nereikia niekam nieko aiškinti, niekas ant tavęs nepyksta ir nenusivilia tavo poelgiais. Bet svarbiausia - tavęs nekausto artimųjų mintys ir lūkesčiai" (Castaneda, 2008).

     

Kasmetinė "Knygų mugės" vilionė

Šaltinis: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras (MELC) ir Vilniaus knygų mugė 2014

     Šiemet kaip ir praėjusiais metais ypač godžiai prarijau Vilniaus knygų mugei skirtas savo kelias valandas. Rytas buvo pilnas rūko, seniai tokio nemačiau. Smagiai nuteikė į ir iš mugės kursuojantys autobusai, reguliuojami mašinų srautai. Ėjau tiksliai žinodama, ko noriu ir radau tiek, kad sunku buvo nešti, o jeigu būčiau likus ilgiau, tikrai būčiau ir dar, ir dar antra tiek radusi. Kol pereisiu prie e-knygų taip ir bus. Man popierius net kvepia. Naujas, nes senoms knygoms turiu alergiją. Bet ateis laikas, ir transformacijos įvyks, o šiandien džiūgauju kaip vaikai. 

     Kuriems parnešiau štai tokius gėrius:

Šaltinis: Nieko rimto

       Plačiau apie knygelę rašoma leidyklos "Nieko rimto" tinklapyje čia. Tai graži, šilta ir jauki istorija apie šunelį, nusprendusį ieškoti kitų šeimininkų ir vis tik supratusį, kad tai, ką turi, yra gerai. Ypač gražios knygelės iliustracijos, Benas buvo sužavėtas paukščiukais medyje.

Šaltinis: knygos.lt

      Ši knygelė - puikus atradimas visai šeimai. Bent jau mes ieškojome Jono visi ir uoliai. Plačiau apie knygą rašo leidykla "Nieko rimto" tinklapyje čia. Yra ir antroji Jono paieškų knyga, ypač malonus ir bendraujantis su vaikais pardavėjas sakė, kad joje paieškos sudėtingesnės. Mano vaikams tokie smulkūs piešiniai ir ką nors juose ieškoti ir surasti labai patinka. Smagiai nuteikia tokio stiliaus paplūdimio knibždėlynas, jūra ir gausybė laivų joje, su krūva išsibarsčiusių žmogelių ir pan. Verti lapą ir krykštauji - tikrai smagu - rekomenduoju. 

     Suviliojo mane, tiek trypčiojusią Joanne Harris gerbėją, "Mėlynakis berniukas" (Versus Aureus, 2012). Imponavo kaina, daugiau nei per pus mažesnė nei knygyne. Keistas pasirodė kitoks nei skaitytų knygų žanras - trileris, nors tema auktuali ir neabejoju, įtikinama. Knygos peržiūra pateikiama Mano knygų pasaulis čia.

 Šaltinis: Novum

    Sau radau ir du rimtus, filosofinius rinkinius už juokingą kainą - Postmodernizmo fenomeno interpretacijos. Sud. A. Andrijauskas // Vilnius: Versus Aureus, 2009 ir Valios metafizika: Schopenhauerio filosofijos interpretacijos. Sud. A. Andrijauskas // Vilnius: Versus Aureus, 2008. Plačiau apie pastarąją rašo lrytas.lt bibliotekos tinklaraštyje čia. Taip pat įdomūs svarstymai pateikiami Aplinkelių tinklaraštyje.

         

          

Šaltinis: manoknyga.lt

      

       Mano tikslas buvo ilgam apsistoti knygyno Humanitas stende. Ir užtrukau ilgam. Kaip ir praėjusiais metais radau tris naujausias ir be abejonės puikias knygas mano mokslinių interesų sritims papildyti: lyderystės, žinių vadybos ir vadybos požiūrių integracijos temomis. Nepaprastai džiaugiuos. O kur dar kitos salės - visa laimė, kad senų, ir labai senų knygų salėje negalėjau ilgai užsibūti.

         Yra dar viena proga, kuri nuteikia pakiliai - tinklaraštį aktyviai rašau jau dvejus metus! Laikas bėga, vos spėji suktis, mėlynas dangus, bepradedanti žaliuoti žolė, saulės blyksniai, nebelikusio ryto rūko atminties vaizdiniai ir ateities piešiniai - tarsi gyvenime ieškotum Jono. :)

Susiję rašiniai:
Apie vertybes, siekius ir gyvenimo gerovę
Knygų mugė - apčiuopiama naudos tikimybė kasmet, ar nesikeičiantys stendai ir žmonių jūra?

Apie entuziazmą darbui

Šaltinis: Delfi.lt

    Už lango žvelgiant - rodos, pavasaris atėjo netikėtai. O pavasario meilė darbui ypatinga. Prisimenu G.Ivanausko teatro spektaklį (o gal tai spektaklis, kuriame jis tik vaidino) su ryškiu ir aistringu šauksmu apie entuziazmą. Įstrigo - "kur Jūsų entuziaaaazmas?! <...>". Iš tikrųjų, kur gi jis?O kur mėgstamas darbas?

     Negaliu nepacituoti kelių taiklių L. Gerstner (2010) minčių iš knygos apie IBM sėkmę:

    "Neįmanoma sukurti puikių kompanijų, remiantis vien procesais. Tačiau, <...> jei jūsų bendrovės procesai pasenę, nesusiję ir lėti <...>, jūsų laukia pralaimėjimas.

     Problema ne ta, ar drambliai gali pranokti skruzdėles, o ta, ar konkretus dramblys gali šokti. Jei gali, tai tada skruzdelytėms reikia nešti muilą iš šokių aikštelės".

     Taigi, be motyvacijos, lankstumo ir palaikymo entuziazmo tikėtis yra mažų mažiausiai naivu. 

Dar kartą apie dramblius

Šaltinis: Maištinga siela

     Besimėgaudama baigiu perskaityti L.V. Gerstner knygą "Ir drambliai gali šokti" (2010) apie kurią rašiau ankstesniame įraše - čia.

         

      Puiki šių dienų realijų įžvalga "Vykdymas - siekimas, kad užduotys būtų atliktos, - menkiausiai vertinamas efektyvaus vadovo sugebėjimas. <...> sudarėme  bendro pobūdžio savybių sąrašą, kurias privalo turėti visi vadovai, ir oficialiai pavadinome tas savybes IBM vadovų kompetencijomis. Stengėmės nuo vadovavimo, grindžiamo procesais, pereiti prie vadovavimo, grindžiamo bendraisiais principais <...>, todėl vadovų kompetencijos apibūdino kai kurias esmines savybes, bet kartu leido egzistuoti didelei vadovų ir vadovavimo stilių, asmenybių, būdų įvairovei." 

    Iš esmės pokyčių baimė skatina mus užsidaryti savo kiaute ir tam tikra prasme prarasti vienas svarbiausiųjų kompetencijų: susitelkimą, ryžtą, aistrą ir entuziazmą darbinėje veikloje.

L.V. Gerstner: Ir drambliai gali šokti

Šaltinis: Varlė

       Louis V. Gerstner knyga "Ir drambliai gali šokti" - išskirtinė IBM korporacijos suklestėjimo istorija - nepaprastai taiklus strateginės vadybos, žinių vadybos, žmogiškų išteklių vadybos teorijų atspindys neeilinės praktikos pavyzdyje. Įdomi knygos apžvalga pateikiama Developer Works čia.

   Esminė strategijos peržiūra lemia jos pokyčius, ryšių su visuomene specifiką ir kompanijos veiklų koncentraciją. Knygoje apžvelgiamas kritinis vadovavimo dešimtmetis, naujų sprendimų paieškos ir pritaikymas, naujas požiūris į darbuotojus - žmones, teikiančius paslaugas. Tai vienas naujų prioritetų keičiant kryptį.

    "Kas kartą, kai mūsų pramonės šaka pakeičia kryptį, informacinių technologijų paslaugas reikia kurti iš naujo. <...> Kai IBM bendrovė ryžosi imtis paslaugų verslo, mes šiek tiek kliovėmės ir nuojauta. Dabar, kai tvirtinu, jog šioje pramonės šakoje ir mūsų bendrovėje netolimoje ateityje lyderiaujančią padėtį užims paslaugos, tai jau ne nuojauta."

    Iš tikrųjų nepaprastai svarbus tampa kūrybiškas, novatoriškas ir visaapimantis požiūris į situaciją, kurią keisti iš esmės gali tik ypatingai aukšto lygio ir strategine orientacija pasižymintis vadovas.

Šalčio persmelkti rytai su knyga: Šimto metų istorija

Šaltinis: Šilutės žinios 

       Šimtas metų. Amžius. Žmonės ir jų jausmai. Šaltis ir šiaurė. Kaip ir mūsų rytai. Nebent autobuso vairuotojas sugalvoja nustebinti prieš išsitraukiant knygą. Atsidaręs duris linksmai sušunka trims maršruto pradžios keleiviams - "Labas rytas! Ar žinote kelią ir galėtumėt man parodyti - pirmą kart važiuoju šiuo maršrutu?".

      Herbjorg Wassmo - paslaptinga, išlaikyta, įtaigi, lakoniška ir įtraukianti. Pirmoji mano šios autorės skaityta knyga - Dinos knyga ir jos tęsiniai. Užburianti istorija. Įsirėžusią citatą iš knygos atsimenu iki šiol - "Laikas nėra tai, ko tau gali reikėti, laikas yra tai, kas galbūt bus tau duota" (Wassmo, apie 1998). Šimto metų istorijos išsamus anonsas pateikiamas Alma Littera blog'e - čia. Prasmių ieškojimas persmelkia sustirusius nuo šalčio žiemos šermukšnius. Jūra, žuvys, akmenys ir fiordai - saulės nušviesti linguoja kalnai. Tokia laiko rato tėkmė užlieja sušalusią tylą ir įleidžia dar vieną saulės pliupsnį.

       "Įsidėmiu ženklus. Kai kada jie esti blankūs ir praslysta pro akis kaip beveidžiai žmonės. Kai kada ženklai juntami tiesiog kaip iššūkis, jį turiu priimti. Jaunystėje susipažįstu su religine, o gal metafizine teorija, kad žmogus susikuria tėvus. Anuomet tokia mintis man atrodo nepriimtina. O dabar kažką panašaus darau pati." (Wassmo, 2012).

    

      

Knygų kvapas sustiprėjęs sningant

Šaltinis: Novum

      Pagaliau po dvejų su puse metų išaušo ta diena, kai nusipirkau ne mokslinės, o grožinės literatūros knygą. Prarijau su malonumu - rekomenduoju Joanne Harris "Persikai ponui klebonui". "Šokolado" (buvo pastatytas ir filmas pagal šią knygą) tęsinys. Lengvai skaitoma (išbandyta ir autobuse ir einant :), įtraukianti ir kvepianti šokoladu. Sukelianti minčių apmąstymams. Plačiau apie knygos turinį čia - Lietuvos ryto bibliotekoje ir leidyklos Versus Aureus tinklapyje.

       "Pagaliau diena ėmė ristis vakarop. Arbūzo rausvumo padangė pavirto smaragdine ir aksomine. <...>O aš? Sėdžiu ant tilto krašto, žiūriu, kas vyksta aplink. Apačioje girdžiu šūkčiojimus, juoką, kvepia čirškinama mėsa, saldumynai su medumi, duonos paplotėliai, muskusas, mėtų arbata, prieskoniais pagardinti ryžiai. <...> man taip patinka tamsoje, kažin kaip malonu sėdėti, kai visi saugūs viduje. Ir naktis iš tiesų magiška, aksominis dangaus skliautas pribarstytas žvaigždžių, virš Tano kyla jaunas mėnulis. <...> Aš liksiu čia, taip nuostabu būti vienai ir budėti, kai visi palieka tamsą prie slenksčio." (J. Harris, 2013). 

       Kartais nepaprastai gera tiesiog įsijausti į kažkieno istoriją ir pamiršti savąją. Snaigėms blaškant plikus krūmus ir rūkui aptraukus bokštą eisiu klausytis pasakos. 

2014-ųjų metų mozaika

Šaltinis: PishPosh and Polish

    

     Įsibėgėja sausis. Pirmasis Naujų metų sekmadienio rytas pats tas senųjų apžvalgai ir naujųjų planuotei (patiko man šis Beatos vartojamas žodis, o ir pati planuotė - nereali). 

    2013-ieji buvo ypatingi jau vien todėl, kad turėjo esminių pokyčių: grįžau į darbo rinkos ir mokslų erdves ir pagaliau, metų pabaigoje po ilgų nepertraukiamų metų - aš jau nebe studentė. Nuostabi 2014-ųjų pradžia su keistu jausmu: pabaiga paprastai reiškia kažko naujo pradžią. Kita vertus pokyčiai asmeniniam tobulėjimui visuomet naudingi. 

      - Prieš metus planavau būti greitesnė ir labiau laikytis režimo - dedu nedidelį (nes reikėtų ne tik anksčiau keltis, bet ir gultis) pliusą ir sąlygą šiems metams.

   - Pasiruošimas darbui ir darbų grupavimas - vyksta. Blog'o rašymo tęstinumas lyg rašymo įgūdžių eskizavimas ir savidisciplina - vyksta.

    -  Darbo paprastinimas ir dienos planai - vyko, vyksta ir vyks.

    -  Tinklaveikos kontrolė - vyko, bet nepakankama ir vyks.  

    -  Pagalba ir savęs apdovanojimas - vyko ir vyksta.

    -  Parašyti du mokslinius straipsnius, dalyvauti dvejose mokslinėse konferencijose ir apsiginti - pavyko. 

  2014-ųjų mozaika:

• Sportuoti - jau pradžia padaryta (vakar buvau pirmoje treniruotėje!).
• Išmokti pasakyti "ne" be savigraužos.
• Aktyvumo ir organizuotumo stipresnis palaikymas, drąsa ir pasitikėjimas.
• Daugiau vidinės ramybės ir susitelkimo bendraujant su kitais ir savimi, mažiau dvejonių daugiau intuicijos priimant sprendimus.
• Nupiešti piešinį darželio pavėsinei, ją dekoruoti.
• Parašyti straipsnį (-ius) ir knygą. Taip pat grįžti ir prie grožinės literatūros skaitymų.

    Sustingęs ryto rūkas panardina pasižadėjimus medžių viršūnėse. Iki kitos žiemos. Vos girdimas pingvinuko Lolo balsas primena gamtos didybę ir neabejojamą sėkmę išgyventi sudėtingose situacijose. "Gyvenimas gerėti pradeda tuomet, kai žmonės pakeičia požiūrį į save ir savo galimybes. <...> Šiandien pasaulyje laimingiausi tie žmonės, kurie gyvena darnoje su savo vidiniais įsitikinimais bei vertybėmis" (B.Tracy, 2010).


Susiję rašiniai:
Apie laisvę klysti ir metų planus
Nauji metai, nauji tikslai, svajonės ir nauja laimė
Naujų metų pasižadėjimai: padarykime tai kartu, ką pasižadu aš? Ir trumpas metų aptarimas … (Beatos blogas)