Rodomi pranešimai su žymėmis šventė. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis šventė. Rodyti visus pranešimus

2015 m. balandžio 5 d., sekmadienis

Kino pavasario kerai arba šilto pavasario linkėjimai


Upės Vingis, 2015 m. kovas



        Ir vėl pavasaris. Toks tolimas - artimas, su pūgomis ir audromis, su tyliai paskendusiomis svajonėmis. Pavasaris man daugiau nei dešimtmetį tolygu Kino pavasariui. Vidinė dvikova tyliai pasideda ginklus. Iki kito karto. 

       "Feliksas ir Meira", kuriuo prasidėjo mano Kino pavasaris, stebino reglamentuotu žydų taisyklių griežtumu. Lyg betikslis apribojimas to, ko net nebandei. Tokioje aplinkoje ypač paliečia jaukiai paprasti atradimai - uždraustas akių žvilgsnis kuria stebuklus. Įdomu, kad visai kitokiu žydų kultūros ir gamtovaizdžio įspūdžiu festivalį užbaigiau - filmu apie žydų moteris kariuomenėje, šmaikščiu "Nulis motyvacijos"

       "Sivasas" - keistai išaustas, gamtos šaltumo užgrūdintas filmas, kuriame nėra moterų, nes "vyrų pasaulyje moterims nėra vietos," - po filmo teigė režisierius. Buvo labai keista tai girdėti salėje, kurios didžiąją auditorijos dalį sudarė būtent moterys. Šunų kovos - be galo keista pramoga, o šaltos gamtos stepės - užburia, kaip ir šuns ir berniuko draugystė. Berniuko, kuris dar vaikas, bet tam tikroje aplinkoje turi elgtis ir priimti sprendimus lyg suaugęs. Kažin, ar tai labiau užgrūdina, ar palieka randus sieloje.

       "Mamytė" - sunki tema, kuri pateikta su juoko dozėmis. Apgalvoti, priimti sprendimai, keičiantys gyvenimus. Kelio atgal nėra. Tokiomis akimirkomis gaila, kad realybė tik viena. Tas žmogaus, tampančio suaugusiu, santykis su mama yra ta gija, kuri lemia tolesnį jo gyvenimą. Gaila, kad santykį turi apspręsti tik mama, nes sūnus pagal amžių dar nepajėgus savo galiomis priimti tokius sprendimus. Tikrovė ir svajos, draugystė ir vienatvė, aplinkybės lyg E. Munch "Šauksmas" - aidi tyruose ir nepaklūsta žmogiškajai tvarkai.

         Tokia ta pasaulio, šeimos tvarkos ir ypatumų analizė atskleidžia ne visai tokį pažinimo medį, kokio norėtume. Tačiau filme šeimai "Namai" pasaulio dėlionė atrodo kur kas paprasčiau, visai nesvarbi pamesta kepurė ir šalikas - o be galo gera, kai nugali ramybė, taika ir gerumas.


         To ir linkiu visoms šeimoms švenčių proga - džiaukitės pavasariu, artėjančia šiluma ir būkite laimingi. 
         O aš lauksiu 'savo' gimtadienio, kuris netrukus išauš - prisiminsiu tą gaivaus ir šilto, saulėto pavasario rytą, kai pirmąkart tapau mama.








2014 m. kovo 11 d., antradienis

Postmodernizmas, vertybės ir pavasario gyvavimo ciklas



Šaltinis: Voruta



          Filosofinis aukso dulkėmis spindintis rytas. Tolumoje namų kontūrai. Lietuvos namų - tyliai pagalvoju. Nepaprastai gražu. Su sūnum pasikartojam vėliavos spalvas. Nuostabus rytas pamažu kelia žolę. 

          "Postmodernizmo filosofija, estetika, menas yra Vakaruose įvykusio praregėjimo padarinys - Europos kultūra, kurios atstovai iš aukšto žvelgė į kitas kultūras ir civilizacijas, ne tik nėra "ideali" ir "vienintelė teisinga", tačiau ir jos sukurtų vertybių hierarchijos pasaulis pasirodė mažiau stabilus nei tradicinėse Rytų civilizacijose. Europoje susiformavę mąstymo principai, meninės kūrybos formos, estetiniai idealai, vertybių hierarchija nėra universalūs, vieninteliai galimi <...>" (Andrijauskas, 2009). Ši profesoriaus įžvalga man pasirodė labai taikli dabartinio chaoso ir susiskaldymo laikotarpiu.

        Esmė - vaizdas, kartais puikus lyg rytas, kartais bukas ir tuščias, menkavertis, popkultūros išraiška. "Tolimųjų Rytų rašto esmę sudarantis hieroglifas yra vizualinė struktūra, daugiakryptės, laisvai fomruojamos vaizdinės kultūros modelis, idealiai atitinkantis į vaizdą krypstančios postmodernistinės civilizacijos poreikius" (cit. iš ten pat). Idealu būtų vaizdinei kultūrai suteikti Rytų kraštų prasmių. Paslapties.

      "<...> O kai neturi asmeninės istorijos, nereikia niekam nieko aiškinti, niekas ant tavęs nepyksta ir nenusivilia tavo poelgiais. Bet svarbiausia - tavęs nekausto artimųjų mintys ir lūkesčiai" (Castaneda, 2008).
     




2013 m. birželio 2 d., sekmadienis

Vasara: pirmasis jos savaitgalis vaikams ir tėčiui


Šaltinis: Flickriver


           Vasara! Ne tik kalendorinė, bet ir jausminė - lyg tropikuose. Kai pagalvoji, visi mes turime savo dienas metuose: vaikai, tėtis, mama. Progos, simboliškai verčiančios nusišypsoti, visuomet skatina žvilgtelėti atgal. O kai yra ką prisiminti - tu jau turtingas. Bent jau aš - tai tikrai, stebiu kaip kartu žaidžia mano turtas ir širdis dainuoja - nuostabu!

          Vis nesuprantu, kaip bėga laikas, vieną vasarą keičia kita - jau beveik prieš pusmetį išsikėliau sau tikslus (čia: Apie laisvę klysti ir metų planus), reikia pasitikrinti postūmį - kol kas, nors ir sunku (pabėgti rašyti), einu jų link. O pastarųjų dienų įvykiai nors ir išmušė iš vėžių (turėjau nemaloniai, bet gana sėkmingai pasibaigusią avariją, mažyliui darželio adaptacija sunki) dar labiau paskatina džiaugtis ir vertinti tai, ką turiu. "Genialumas slypi paprastume", kažkodėl prisiminiau šią frazę.

         Perskaičiau pernai metų vasaros džiaugsmo įrašą ir skruzdėlytės šoninės kojos mane kiek nuliūdino - nebežinia, kada vėl galėsiu mėgautis visa vasara, nežinau, ar iš vis turėsiu šiemet atostogų. Bet, vis tiek, kai šviečia saulė ir dienos ilgos - gera. Laukiu uogų. Lyg vaikas.

        Vaikai mūsų - su Jūsų diena - laimės, laimės ir dar kartą laimės!
       Du tėčiai: mano ir mūsų vaikų, tokie skirtingi ir kažkuo panašūs; abu rūpestingi savo vaikams, atidūs ir žaismingi - nuoširdžiausi sveikinimai Jums! Mylėkite, būkite mylimi, žaiskite ir dalinkitės patirtimi!


Susiję rašiniai:







2013 m. balandžio 8 d., pirmadienis

Valiooo - Joriui jau visi ketveri!

Gimtadienio išvakarėse 

   Šiandien mūsų šeimai ne tiesiog įprastas pirmadienis. 
- "Labas rytas, mama! Ar žinai, kad šiandien mano gimtadienis? Benai, padainuok man su gimimo diena!" :)

  Šį rytą Saulė šviečia mūsų Joriui, kuriam 9.27 sueis lygiai ketveri! Paprastai šia proga atidarydavome piknikų sezoną Dūkštų Ąžuolyne, bet šiemet, rodos, pavasaris mus pamiršo ir sniego kalnai paslėpė nė nepasirodžiusias žibuokles.

  Gera stebėti augantį savo vaiką, net norisi sustabdyti žavias akimirkas. Tiesiog jauku ir miela diena iš dienos atsakinėti į paprastai nepaprastus klausimus, pyktis ir taikytis, apsikabinti ir išgirsti "myliu". Gyvenimas įgauna kitą spalvą ir naujų prasmių. Su gimtadieniu, smalsuoli!



Gimtadienio išvakarėse 




2012 m. rugsėjo 18 d., antradienis

Kaip Benukas savo angelą surado


2012-09-08, Pasiruošimas šventei

  Na štai, gal kiek vėlokai, bet jau įsikraustėm, apsimėtėm, tai prisėdau brūkštelėti ir prisiminti gražiąją rugsėjo 8-ąją, Benuko krikštynų dieną. 

  Po itin lietingo penktadienio vakaro, pirmo naujam bute, išaušo kukliai saulėtas jaukaus šeštadienio rytas. Rytas buvo Mano - jaučiausi laabai graži :) , ir namiškiams paėmusi picą pietums, grįžau ruošti ir puošti šeimynos, kuri netruko atsikelti po pietų miego. Ceremonija Bernardinų koplytėlėje kaip visad (mums jau trečiajį kartą) betarpiška ir ypatinga, tokia... su juntamu angelo sparnu. Gerą nuotaiką palaikė ir kunigas supainiojęs tuos, kuriuos turi krikštyti, sako, "o tai kur antras vaikas?" Bet mes krikštyjome tik vieną :) Joris jau turėjo savo krikštynas, kai buvo savaite vyresnis nei per savąsias buvo Benas, todėl ir rūbeliai tiko tie patys (prisimenant Jorio šventę, Anos foto čia).

  Fotosesija Užupyje praėjo šauniai, neįtikėtina, kiek sutikome vestuvininkų, o vasara lyg baigės. Vakarienė Belmonte priminė, kas šventės kaltininkas - vaikų kampelyje vaikai dūko kaip pašėlę.


2012-09-08, Bernardinų bažnyčios koplytėlėje

  Esu dėkinga krikštatėviams, kurie labai pasistengė mūsų mažai šventei suteikti daugiau šilumos ir jaukumo - klausėmės pasakos, gavom balionų, kėlėm taures šampano, ragavom fantastišką tortą, bandėme paleisti dangaus žibintą... Buvo puiku, kad mūsų šeimą, jau ne pirmą kartą, galėjo fotografuoti Ana, tiesiog žinojau, kad nuotraukos bus vertos dėmesio (nekantrauju pamatyt visas foto :)! Gera, kad šventėje galėjo dalyvauti mano močiutė ir labai labai geros draugės šeimyna (ačiū, kad nepatingėjot atvežt vežimą! :). Širdy taip šilta. Lyg sėdėčiau po saule.
 

2012-09-08, Užupio Respublika



2012 m. birželio 3 d., sekmadienis

Saulėtas ir Giedras Tėčio dienos rytas



  Ką tik praėjusi vaikų diena dar juntama nuo džiaugsmingo klegesio namuos. O šis rytas prasidėjo tradiciniu Jorio klausimu - "O dabar savaitgalis? Tėti, tu neisi į darbą?", ir išgirdus atsakymą, kad "Taip", prasideda įprastas lipimas tėčiui ant galvos. :)

  Tėti, ačiū, kad esi, toks, koks esi. Ypatingas. Paprastas. Guodžiantis. Besidžiaugiantis. Suprantantis. Be žodžių dalinantis apkabinimą. Juokaujantis. Jautrus. Šiltas. Mano tėtis. 
  Atsimenu, kaip pamatęs mane ašarojančią, neimdavai nieko per daug klausinėti, o tik ištardavai "Tau liūdna?", atsakius "Taip", pajusdavau jautrų apkabinimą ir švelnius žodžius "Tai paliūdėk". To pakakdavo ramybei atgauti. Paskaičiusi Austėjos straipsnius, skirtus šiai dienai (čia ir čia), ėmė ir man plaukti prisiminimai, kaip tėtis vežiodavo mane į šokių pamokas (lankiau septynerius metus), darželyje didžiuodavausi ir visiems sakydavau, kad tėtis mane pasiims anksčiau :), kaip eidavome pasivaikščioti į mišką, kaip važiuodavome į kaimą traukiniu ir nuo berods Mauručių pėdindavome pėsčiomis pakeliui nusiraškydami rojaus obuoliukų, kaip su tėčiu pamačiau Londoną, Lisaboną... Gera, kai yra ką prisiminti.

  Gegužė, turtinga motinos diena, kuri man jau keleri metai yra dar ypatingesnė, nes alyvoms žydint dovanoja begalinę šilumą ir meilę. Ačiū, mama, už skaisčią meilę, pašnekesius tamsiais vakarais ir nuoširdų rūpestį!
  Taip ir stovi vaizdas akyse, kaip obelims, slyvoms žydint, prieina mano du vyrai su gėlių puokštėmis ir nedrąsiai Joris ištaria "čia tau"! Dabar mes važiuosime, nupirksime mažytį tortuką ir gėlytę ir Joris pasveikins savo tėtį, kurį, matau, myli be galo be krašto. O širdyje taip saldu, tą meilę matyti, ak.
  
  Gyvenimas tampa pilnesnis, prasmingesnis, kai turi vaikų. Tiesiog gera būti čia.