Metų pabėgimas į save arba prasmingų švenčių!

Šaltinis: Deviant Art

        Pastarąją savaitę dėl užklupusių ligų turėjau marias laiko apmąstymams. Minties gyvavimo ciklas su ramybe atslinkusia pakeliui. Mintys apie save, apie kitus. Apie pasiekimus ir liūdesio akimirkas. Apie bendravimą, savęs išdalinimą ir grąžos paieškas. Supranti, kad nepagrįstai dideli lūkesčiai - tai tavo rūpestis, kurį privalai įveikti. Žingsnis po žingsnio. Širdyje taip gera, kai iš šimto studentų keli domisi, klausinėja, pasakoji, o jų akys dega, nenubėga į langą ar telefono ekraną. Skrendu lyg ant sparnų. Taip Gera galėti duoti, dalintis. Tarsi kaip mažasis princas - turėtum prisijaukinęs vieną tokią lapę iš šimtų tūkstančių kitų lapių.

       Prasmingiausios man tos akimirkos, kai apkabina vaikas, tokia ramybė užplūsta, tuštuma pilna, esi ne vienas. Tavęs reikia. Dar kartą supratau, kad šventę sau kuri pats - jei ryte išlipęs iš lovos ir priėjęs prie veidrodžio sau pasakysi, kad esi nuostabus ir fainas, tavo keistoka šypsena iš veidrodžio prajuokins ir  įtikins - tai bus Tavo diena. Už tai ir dar daugiau esam atsakingi tik patys. Daug žmonių itin taikliai įvardino žmogaus būsenas šventiniu metu - Ilzė Butkutė skatina tikėti kalbos stebuklais - nejučia supratau, kad daugybę metų linkėjau kitiems to, ko man trūko - meilės meilės ir dar kartą meilės - šiandien supratau - o gi linkėjimas man grįžo - turiu tris meiles šeimoje! Agnė Jagelavičiūtė meistriškai apsakė vienišumo jausmą, jausmą su kuriuo turi susidraugauti. Jį prisijaukinti, tik tuomet bus įmanoma naujų jausmų pradžia.

       Šalia švelniai alsuoja mano Benas. Tyli naktis, stebuklinga naktis. Linkiu prisijaukinti save, savo mintis ir vienumą. Tuo pačiu linkiu mylėti ir būti mylimiems.

       Ilgiausią metų naktį Ramybė yra čia, kai guli atsimerkęs ir bandai neužmigti dviaukštės pirmame aukšte, rašai klausydama švelnaus ir šilto alsavimo, lauki kol užmigs antrasis aukštas ir girdi kaip už durų vyniojami šiugžda popierėliai. Akimirka žavinga ir pilna!

 

2015 m. Gruodis

Sakmės apie jėgą ir pergales

C. Monet, San Giorgio Maggiore at Dusk, 1908

     "Vidinis dialogas laiko mus prispaustus prie žemės. Pasaulis yra toks ar anoks tik todėl, kad mes įsikalbame, kad jis toks ir anoks. Vartai į magų pasaulį atsiveria tada, kai karys išmoksta sustabdyti vidinį dialogą" (Castaneda, 2008).

       Žmogus jau taip sutvertas, kad jam lemta nuolat mokytis ir panirti į nesuvokiamus pasaulius.  Kaip mūsų keturmetis pasakė - "<...> o tų saulių gi begalės". Praeitis - tai nustatyti atramos taškai ketinimams. Pasirinkus tikslus ir ketinimus priimami sprendimai. "Tikras sprendimas reiškia paprastą dalyką - tai, kad atmetami kiti sprendimai" (Taylor, 2010). Pasitraukti iš ten, kur šiuo metu esame, gali lemti būtinybę ko nors atsisakyti. Tai nėra lengva, bet pasikliovus valia ir savimi - įmanoma. 

      Vakar su vaikais lankydamasi bibliotekoje sutikau labai nepakančių žmonių, gaila, kad tokių žmonių vis daugėja. Žinoma, geriausias ginklas - šypsena, tačiau tądien man jos trūko. 
"Kai pasiekiama vidinė ramybė, visa kas tampa įmanoma. Vidinis dialogas liaujasi taip pat, kaip ir prasideda - valios veiksmu" (Castaneda, 2008). 

      Reikia peržiūrėti, kur manoji valia slepiasi savaitgalį ir pasitikrinti kelio kryptį ir tikslus. Vis dar mokausi ir tobulėju planuojant laiką. Kai per dieną sulaukiu bent trijų dvimečio mažylio klausimų apie mano sakinių rašymą (taip suprantamai vaikams vadinu savo mokslus), važiavimą į universitetą ar biblioteką, dar tvirčiau suprantu - kad laikas yra Dovana. Ir ja reikia mokėti naudotis ypač skrupulingai. Užduočių ir veiksmų hierarchija leidžia vertinti save ir pajusti tam tikrą saugumą.

Desiderata: tarp triukšmo ir skubėjimo

Šaltinis: Shades of Grey

       Prieš pusantrų metų rašiau apie grįžimą. Šį vakarą vėl grįžau. Tekstas, kuris dalina ramybę:

Ramybės beieškant: Desideratos išmintis

      Visa esmė slypi lūkesčių konvergencijoje, teigiama, kad "mėginimas programuoti atsakymus kintančioje ir neapibrėžtoje aplinkoje gali pasirodyti esąs neefektyvus" (Williamson, Rinkos ir hierarchijos, 2008). Menas - neieškoti atsakymų ir negalvoti apie tai, kas bus, kas neišvengiama, o mėgautis duotybe čia ir dabar. 

Apie laiką, taiką ir ramybę

                                                         Šaltinis: Web Design Booth 

  Toks eglučių įžiebimo metas skatina grįžti prie verčių pusiausvyros paieškų. Daugiau nei dešimtmetį man įsirėžęs "Dinos knygos" teiginys nusakantis laiko nepavaldumą - "Laikas nėra tai, ko mes galime norėti. Laikas yra tai, kas galbūt bus mums duota" (Wassmo, 1995).

- Mamyte, o kada tu būsi sena? - klausia mano trimetis mąstytojas. Ir trumpam nurimsta įtikintas, kad aš dar pabūsiu jauna ir graži.

  Mąstymas vienumoje - nuostabus dalykas, nors daugeliui atrodo, kad būti tyloje labai sunku. Laikas ir vieta, skirti dvasinei ramybei atgauti, kai ištrūkstame iš savo užimto gyvenimo pamąstyti, pabūti gamtoje, atrasti ryšį su savimi, turėtų būti mūsų prioritetų sąraše (Carnegie, 2011). Išmokti atgauti jėgas ir nuraminti kasdienę įtampą vienumoje - vertybė. Vos atsibudus galima paversti dieną puikia arba negatyvia. Tiesa viena - šios dvidešimt keturios valandos nepasikartos, todėl verta nusiteikti jomis džiaugtis. Nepasiduoti smulkmenoms. Susitaikyti su rimtomis problemomis.

  Susitaikymas su neišvengiamais dalykais skleidžia ramybę, kuri taip nebūdinga mūsų vis lekiančiam ir skubančiam pasauliui. Už lango skleidžiasi diena. Ramu. Girdėti paukščių čiulbesys.

Susiję rašiniai:  

(Ne)eilinis bandymas nerimą paversti pozityvu

 4 racionalūs požiūriai: vertybių kaita

 Ramybės beieškant: Desideratos išmintis

Ramybės beieškant: Desideratos išmintis

  Yra toks tekstas prie kurio vis grįžtu. Daug apie jį rašoma ir čia, ir čia. Perskaitau ir tampa ramiau. Lyg kažkas prieš pusę tūkstantmečio būtų nupasakojęs kaip būti laimingu.O laimės juk niekas nedalina, ją reikia susikurti pačiam.

Desiderata

  Ženk ramiai tarp triukšmo ir skubėjimo – atmink, kokia palaimą galima surasti tyloje. Neatsisakydamas savęs, visada, kai tik įmanoma, gerai elkis su kitais žmonėmis. Savo tiesą dėstyk aiškiai ir ramiai. Išklausyk kitų, juk net kvailys ir netikėlis turi savo istoriją. Jeigu bandysi lygintis su kitais, gali pasijusti tuščias, apkars ir gyvenimas, nes visada surasi geresnių bei blogesnių už save.

  Tegul tavo laimėjimai ir planai bus Tavo džiaugsmo šaltinis. Savo darbą, kad ir koks jis būtų kuklus, atlik iš širdies: jis yra tikra vertybė kintančiuose likimo vingiuose.

  Būk atsargus įgyvendindamas savo sumanymus – pasaulis pilnas apgavystės, bet suvok tikrų dorybių prasmę. Daugybė žmonių siekia dorų idealų, visur gyvenime rasi daug heroizmo.

 Būk savimi, nesistenk nugalėti jausmų, nebūk ciniškas meilės reikaluose, nes pasaulyje, kupiname nejautrumo ir nusivylimo, ji yra amžina kaip žolė.

  Ramiai be nusivylimo, priimk metų naštą, be skausmo ir širdgėlos atsisveikink su jaunyste.
   Ugdyk sielos tvirtybę, kuri skaudžioje nelaimėje galėtų apginti ir taptų tavo skydu. Nesikankink dėl vaizduotės kūrinių. Didelė baimė ir nerimas dažniausiai kyla iš nuovargio bei vienatvės. Laikykis sveikos disciplinos, bet būk sau švelnus.

  Esi visatos vaikas, kaip medžiai ir žvaigždės. Turi teisę čia būti. Ar Tau aišku, ar ne, neabejok, kad visata yra tokia, kokia turi būti. Savo troškimuose ir darbuose būk taikoje su Dievu.

  Ir triukšme, ir gyvenimo sūkury išlaikyk pusiausvyrą. Būdamas apgaulingas, nuobodus su savo neišsipildžiusiomis ir išsisklaidžiusiomis svajonėmis, žinok – pasaulis puikus.
   Būk atidus. Stenkis būti laimingas.

Anoniminis tekstas (1692 m.), surastas senoje Šv.Povilo bažnyčioje, Baltimorėje.