Puodelis arbatos įsibėgėjusį rudenį ir vasaros žiupsniai

Morkų pyragas rudenį

            Rugsėjis. Krenta lapai, kimba bjaurūs virusai ir ateina galutinis supratimas, kad vasara baigėsi. Prasidėjusi pirma klasė išūžia galvą, net spengia. Už lango telkiasi paukščiai, rėkauja vakarais. Sveikstant kvepia pyragais. 

            Šilta arbata užsimerkus grąžina į vasaros atostogas. O, jūra! Per Baltijos šalis keturiese mašina nukeliavome apie 1300 kilometrų per 2,5 savaitės. Žemėlapyje raudona - kelias pirmyn, mėlyna - namo. 

Žemėlapis panaudotas iš Dreamstime

   

          Kur buvome? -

•    Venstpils - grįžom po ketverių metų ir viskas čia taip pat gražu ir pritaikyta šeimoms su vaikais. Plačiau apie miestą miesto tinklapyje, taip pat mano dienoraštyje čia ir čia, aukšto įvertinimo kempingas prie jūros čia. Grįžtant užsukome į Kolkas rags kyšulį, kur susiduria jūros ir įlankos bangos. Nuostabu, o jūra Latvijoj, kiek jos daug! Tušti laukiniai paplūdimiai, mėlynės samanose, bangų mūša. Tik kempingus rekomenduočiau išsistudijuot prieš apsistojant. O važiuoji keliu kiek akys mato pakrašty jūra, mašinų nėra, keletas duobių, apžiūrėjom Irbenes kaimelyje aptvertą Ventspils International Radio Astronomy Center. Priminė senus sovietinius laikus ir istoriją, kitą kart reikės užsiregistruot ir patekt į vidų apžiūrėti didžiausio šiaurės Europoje, aštunto didžiausio pasaulyje radijo teleskopo. Rygoje nestojome - kitąkart, nes man ten visad labai smagu grįžti - vienas gražiausių miestų! 

 Laukinis Latvijos paplūdimys

•   Pärnu buvo mūsų vienas iš tikslų - susitikti su estų draugų šeima šalia esančiame Lottemma vasaros vaikų parke. Parkas gana gražus ir įdomus, tik įėjimas mums, vėlai popiet atvažiavusiems, brangus - 17 eurų net ir vaikams (5 m. ir 7 m.). Personažai smagūs, nors ir nelabai pažįstami, o Estijoje šuniuko Lotte istorijos yra mylimos ir mėgiamos.

Estija, Lotės parkas - Lottemaa

• Parnu paliko įspūdį tiesiog mieste stūksantis platus erdvus, su fontanais paplūdimys. Pataikėme ir stebėjome tarptautines paplūdimio sporto varžybas. O Talinas yra kažkas tookio! Buvau ne pirmą ir ne antrą kartą, bet ten tiesiog geras miestas, jaukus senamiestis, besišypsantys žmonės, pasisekęs oras (Vilniuje tuo metu pylė lietus). Paliko įspūdį didžiulė Haapsalu viduramžių pilis (plačiau čia) su baltosios damos legenda , pats miestelis įstabaus grožio - lyg mažoji Venecija, gatvelių siaurumas neišpasakytas, namai tvarkingi, nors seni, ir aplink vanduo vanduo mėlyna mėlyna. Miestelio kempingas Pikseke - mažas, bet jaukus ir tvarkingas, tinklapis neatskleidžia grožio, bet tikrai vaizdai tiek miestelio, tiek atsiveriantys nuo kempingo - užburia. Savininkai labai malonūs. Ak!

         Jau laukiu kitos vasaros. Bet iš pradžių lai kvepia imbierinės Kalėdos ir balta žiema.

***

Vienas rudens vakaras namuos

Vasara, uogos ir svajonės smėlio pataluos

Trakai, 2016

       Trumpiausia metų naktis jau apsuko ratą ir vėl juokias ilgindama šešėlius už lango. Tyliai plazda drugiai, šaukia čempionų sirgaliai. Tolumoj kaukia vieniši šunys, spygauja katės, sveikinasi ir atsisveikina paukščiai. Klykia kregždutės lizde. Kvepia ryto kava. Ir uogos tokios raudonos.

        Ateis diena ir mes važiuosim prie jūros! Sudėsim svajones į smėlio patalus, lauksim kol jūros bangos jas išsiūbuos.

Alsuojantys ilgi vasaros vakarai

Vienas vasaros vakaras

             Už lango karštis tyliai šnabžda, kad jau vasaros vidurys čia pat. Ir dienos ėmė trumpėti. Smagiausias dalykas vasarą - atostogauti. Šiemet pati savim stebiuosi - man užtenka ramiai ir tyliai sėdėti ir žiūrėti į žalią tolį, dar vanduo, kad būtų šalia. Galėčiau valandas taip sėdėti. Mintys galvoje stuksena choru.

              Vasara žavi paprastumu, kurio gyvenime kuo toliau, tuo labiau trūksta. Draugai išnykę. Visi apmąstymai pakeičia formas, kai kalbiesi su vaikais. Tas bene vienintelis likęs bendravimas yra toks tikras ir paprastas, kad tiesiog tuo džiaugiesi. Lyg atrastum Ameriką iš naujo.

                Kai lieki vienas, viskas dūžta. Stebiesi, kodėl vis dar nešiojiesi jaunystės plytas. Sunkiausia tuomet žvelgti į tolį ir laukti savo krintančios žvaigždės.

Apie kvepiančią vasarą, nesibaigiančius darbus ir jūros ošimą

Jūra, 2015 gegužė

           Ten, kur ošia jūra ir tyvuliuoja vanduo, slepiasi žvaigždės. Šiandien jau kvepia vasara. Karštis užpila akis ir pradangina atostogų laukime. Stebiu tą patį vandens telkinį - nedrįstu vadinti jo ežeru - beveik kasdien. Šiandien vanduo nenusakomos spalvos, o aplink taip sodriai žalia - žolė, medžiai neįsivaizduojamai aukšti, rodos, pilni knibžda nenusakomos aibės gyvių. Akimirkai, kiaurai košiant šiltam vėjui, plaukams užkritus ant akių, išsigąstu. 

        Beveik nužydėjo pienės, alyvos dar gražios. Gegužė pralėkė akimirksniu: mūsų nepaleidžiančios ligos, atokvėpiai, pirmieji buvimo gamtoje džiaugsmai, darbų karuselė, iš nuovargio neklausanti mašina, paieškos, jūros gurkšnis, smėlis kopose ir krante, gimtadieniai (mažajam jau 4-etveri!). Tikiuosi, vasarą pavyks dažniau sustoti ir pasigrožėti nepaprasto grožio akimirkom kaip šįryt. 

       Gera tiesiog atsidaryti balkoną lyg terasoj, plačiai atverti langus, įkvėpti gaivaus ryto oro gurkšnių, ramiai lyg sulėtintam filme gerti baltą pieno kavą, kvepiančią cinamonu, užuosti bundančias mano mėlynai geltonas gėles, netgi prisiminti mankštą. Tokie rytai stiprina - kaip gera atsikelti anksčiau!

 Susiję rašiniai:

11 dienos optimizavimo principų

Vertybės, prioritetai ir gebėjimas išlaikyti švarią galvą

Vasara: pirmasis jos savaitgalis vaikams ir tėčiui

Šaltinis: Flickriver

           Vasara! Ne tik kalendorinė, bet ir jausminė - lyg tropikuose. Kai pagalvoji, visi mes turime savo dienas metuose: vaikai, tėtis, mama. Progos, simboliškai verčiančios nusišypsoti, visuomet skatina žvilgtelėti atgal. O kai yra ką prisiminti - tu jau turtingas. Bent jau aš - tai tikrai, stebiu kaip kartu žaidžia mano turtas ir širdis dainuoja - nuostabu!

          Vis nesuprantu, kaip bėga laikas, vieną vasarą keičia kita - jau beveik prieš pusmetį išsikėliau sau tikslus (čia: Apie laisvę klysti ir metų planus), reikia pasitikrinti postūmį - kol kas, nors ir sunku (pabėgti rašyti), einu jų link. O pastarųjų dienų įvykiai nors ir išmušė iš vėžių (turėjau nemaloniai, bet gana sėkmingai pasibaigusią avariją, mažyliui darželio adaptacija sunki) dar labiau paskatina džiaugtis ir vertinti tai, ką turiu. "Genialumas slypi paprastume", kažkodėl prisiminiau šią frazę.

         Perskaičiau pernai metų vasaros džiaugsmo įrašą ir skruzdėlytės šoninės kojos mane kiek nuliūdino - nebežinia, kada vėl galėsiu mėgautis visa vasara, nežinau, ar iš vis turėsiu šiemet atostogų. Bet, vis tiek, kai šviečia saulė ir dienos ilgos - gera. Laukiu uogų. Lyg vaikas.

        Vaikai mūsų - su Jūsų diena - laimės, laimės ir dar kartą laimės!
       Du tėčiai: mano ir mūsų vaikų, tokie skirtingi ir kažkuo panašūs; abu rūpestingi savo vaikams, atidūs ir žaismingi - nuoširdžiausi sveikinimai Jums! Mylėkite, būkite mylimi, žaiskite ir dalinkitės patirtimi!

Susiję rašiniai:

Saulėtas ir Giedras Tėčio dienos rytas

Vasarai valio!

Vasarai valio!

Šaltinis: Tatsuro Motohashi

  Žinot, nepaisant to, kad šiandien lyja visą dieną lyg būtų koks ruduo, bet vis tiek ima toks keistas džiugesys - vasara, pagaliau ji čia! :) Vasara, jūra, smėlis, šiluma - vien pagalvojus jau gera ir saldu, nors lango stiklas ir apdrabstytas smulkiais lietaus lašais. Bet vasaros lietus gi šiltas. Nes vien mintis apie atostogas ir keliones jau šildo. 

  Man labai patinka mano pirmą kartą iš anksto suplanuota kelionių vasara. Kodėl pas mus vasara nesitęsia, pavyzdžiui, kokį pusmetį? :) Tuomet ji patiktų dar labiau. 

  Anądien Joris man sako "O kur yra skruzdėlytės šoninė koja?", žinokite, teko pagalvoti, kol atsakiau, kad šone, tada sekė dar vienas besišypsančio berniuko klausimas "O kur skruzdėlytės dvi šoninės kojos?".. Ech, galėsime stebėti ištisus skruzdėlių kaimus su daugybe šoninių kojų - smaguma! :)