Dar kartą apie dramblius

Šaltinis: Maištinga siela

     Besimėgaudama baigiu perskaityti L.V. Gerstner knygą "Ir drambliai gali šokti" (2010) apie kurią rašiau ankstesniame įraše - čia.

         

      Puiki šių dienų realijų įžvalga "Vykdymas - siekimas, kad užduotys būtų atliktos, - menkiausiai vertinamas efektyvaus vadovo sugebėjimas. <...> sudarėme  bendro pobūdžio savybių sąrašą, kurias privalo turėti visi vadovai, ir oficialiai pavadinome tas savybes IBM vadovų kompetencijomis. Stengėmės nuo vadovavimo, grindžiamo procesais, pereiti prie vadovavimo, grindžiamo bendraisiais principais <...>, todėl vadovų kompetencijos apibūdino kai kurias esmines savybes, bet kartu leido egzistuoti didelei vadovų ir vadovavimo stilių, asmenybių, būdų įvairovei." 

    Iš esmės pokyčių baimė skatina mus užsidaryti savo kiaute ir tam tikra prasme prarasti vienas svarbiausiųjų kompetencijų: susitelkimą, ryžtą, aistrą ir entuziazmą darbinėje veikloje.

Neišreikštos žinios: ar pastebime jas?

        Šaltinis: Manufacturing.net

  Man galvoje vis skamba jau nusibosti spėjęs studijų laikų žinių apibrėžimas, kuris teigia, kad "žinios yra organizuota informacija žmonių galvose". Kiekvieno mūsų žinių samprata yra skirtinga, kylanti iš turimos patirties. Kad ir kokia ta patirtis bebūtų, už žinių organizavimą, pritaikymą ir sprendimų priėmimą įvairiose situacijose esame atsakingi tik mes patys, t.y. norint panaudoti turimas meta žinias (angl. meta knowledge), reikia turėti tam tinkamus įgūdžius ir pastebėti nepastebimus dalykus. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad organizuotumas - taip pat individuali asmeninė savybė, beje, lemianti didelius vidinius ir išorinius laimėjimus.

 Šaltinis: Hildreth, P.J. & Kimble, C. (2002)

  Įdomi neišreikštų (taktinių) žinių interpretacija, kurią rastume konceptualiosios kompetencijos plotmėje. Sisteminis mąstymas ir gebėjimas modeliuoti situacijų scenarijus formuojamas per nuolatinį mokymąsi ir patirtį. Šiuolaikinis rizikų valdymo požiūris neišreikštas žinias "saugo" žinių darbuotojų žinių bazėse. Neišreikštos žinios pastebimos per socializacijos procesus ir komunikacijos atvirumą. Tačiau esminė prielaida yra ta, kad, jei žinios pastebimos, nebūtinai reiškia, kad jos bus (tinkamai) panaudotos. 

  Iš to seka paprasta išvada - pastebėkime mažus/nepastebimus dalykus (neišreikštas žinias) ir socialiniai dialogai taps daug paprastesni ir atviresni - išvengsime nesusipratimų.

E.įgūdžių savaitei artėjant: pasirengimas ateities kompetencijoms

  "E.įgūdžių savaitė 2012" š.m. kovo 26-30 dienomis bus pažymėta įvairiais renginiais daugiau nei trisdešimtyje ES šalių, taip pat ir Lietuvoje (daugiau informacijos čia).

ES kontekste tai -  "Skaitmeninės Europos" iniciatyva, kurios tikslas - parodyti žmonėms kaip galima įsidarbinti skaitmeninėje eroje naudojant e.įgūdžius. 

  ES veiklose E.įgūdžiai apibrėžiami kaip moderniai darbo vietai išlaikyti reikalingų gebėjimų visuma. Efektyvios inovacijos, taikant informacijos ir ryšių technologijas (IRT), įmanomos tik turint multidisciplininius, probleminių situacijų sprendimo gebėjimus. Žvelgiant plačiau, žinių ekonomikos kontekste Europos pilietis turi vystyti ir plėtoti savo esmines kompetencijas.

  Europos mastu 2006 m. pateiktos esminių (key) kompetencijų  rekomendacijos siekiant mokymosi visą gyvenimą tikslų (2006/962/EB). Skaitmeninė kompetencija rekomendacijos metmenyse įvardinta kaip viena iš aštuonių esminių kompetencijų žinių ekonomikos kontekste. 

  Įdomi Darbinių įgūdžių būtinų ateityje 2020 (Future Work Skills 2020, Institute for the Future for University of Phoenix Research Institute, 2011) studija teigia, kad esminės prielaidos pokyčiams - pažangi IRT raida, išskirtinis ilgaamžiškumas, sistemiškumas (angl. computation), naujoji medijos ekologija, viršstruktūrinės organizacijos (angl. superstructed organizations) formos ir globaliai apjungtas pasaulis. Iš įvardintų dešimties ateities darbo jėgos gebėjimų išskirčiau naujai atrastą socialinį intelektą (angl. social intelligence), kuris sparčiai vystantis IRT ir plėtojant naujų įrenginių funkcionalumą, atskleidžia robotų ir kt. įrenginių socialinės išraiškos ribotumą. Todėl žmogus turi pasinaudoti savo emocinės išraiškos gebėjimais ir taip pat svarbu įžvelgti gilesnes reiškinio prasmes - angl. sense-making. Žmogiškojo kapitalo (HR) teorija įvardina tinkamą darbo jėgos kokybės ir gebėjimų buvimą kaip organizacijos produktyvumo lygmens kėlimą ir pridėtinės vertės kurimą (Boxall, Purcell, Wright, 2010, 157 p.).

  Labai tiksliai vieno neseniai atrasto blog'o autorius įvardina, kad kritinis mąstymas, problemų sprendimas, komunikacija, komandinis darbas nėra XXI a. gebėjimai, tai tiesiog būtina mūsų egzistavimo sąlyga. E.įgūdžiai formuojami remiantis IRT, siekiant bet kokį darbą atlikti geriau, greičiau ir efektyviau (Andrade, 2009).

Apie vertybes, siekius ir gyvenimo gerovę

  Kiekvienas iš mūsų turime savo vertybinę skalę, kurią pritaikome bendraudami, mėgindami suprasti pašnekovą. Skiriasi žmonių patirtys, požiūris, gyvenimo strategijos, todėl kyla nesusikalbėjimo rizika. Rizika kyla ir tarp skirtingo amžiaus tarpsnio žmonių. 
  Vakar plepėjome su sūnum picerijoje ir nuolatiniai beveik trimečio "kodėl" verčia susimąstyti - o kaip teisingai komunikuoti, kad būtum ne interpretuotas, o tiksliai suprastas. "O kodėl tau reikia grąžos?", "kodėl mes nepasiimame šito (odinio sąskaitos dėklo :)?" ir pan. Vaiko pasaulis dar toks trapus. Norisi, kad žmogutis būtų drąsus, nebijotų pasisveikinti, bendrauti, o, kai ima ir iškloja neseniai įvykusius šeimos įvykius nepažįstamam picos išvežiotojui lifte ir dar pergyvena išlipęs savo aukšte, kodėl anas nuvažiavo, nes mat nespėjo išklausyt dar ir wc ir saldainių istorijos.. :) Kur ta riba? Bendrauk, bet su svetimais būk atsargus - kodėl? Juk taip drąsu šiais laikais tiesiog pasitikėti.
  Iš kartos į kartą perduodamos šeimos vertybės kinta. Jas transformuoja aplinka, tinklaveikos visuomenė. O gal jau post tinklaveikos, nes ir tie tinklai, jau nebe tokie, kokie buvo anksčiau. Weber moralinė individo koncepcija apima asmens gebėjimus racionaliai vertinti save ir griežtai laikytis prisiimtų tikslų ir įsipareigojimų (Slater, Tonkiss, 2004) . Įsipareigojimai - tai atsakomybė, vienas iš esminių žmogaus bruožų, kompetencija, nusakanti teisingą elgseną ir išsiugdytą jausmą. Skambus žodis "moralė" ar ne? Demokratija davusi tiek veiksmų laisvės  sociokultūriniame kontekste grįžta bumerangu. Individo pamatinės vertybės yra neginčijamos. Inovatyvių rinkų kontekste gero gyvenimo kompetenciją (competency for good life) sudaro mokymasis ir emocinė raiška (Rychen, Salganik, 2001; Barkauskaitė, Gudžinskienė, 2007). Emocijos operuoja saviraiškos motyvais. Ir tai yra žmogaus stiprybė, kelias į tikslą ir gerovę apskritai.
  Skaitydama radau išsireiškimą "vertės inovacija" - apibūdinamą kaip naują strateginio mąstymo būdą, kuris pridėtinę vertę kuria diferenciacijos ir mažų sąnaudų siekimo pagrindu (Kim, Mauborgne, 2006, 13 p.). Teigtina, kad tai tiesiog vertybių perkainojimas ir reguliarus atnaujinimas. Ar tai darome? Savirefleksija ko gero labiau būdinga organizacinėms struktūroms. Kita vertus pernelyg įdėmi savianalizė gali imti varginti ir neleisti laiku užmigti. O miego režimas būtinas - išmokau pamoką iš savo vaikų.