Rudens kelias, kai nebelyja žvaigždėmis

Šaltinis: Panoramio. Google maps

       Kelią nueina einantis - skamba man galvoje. Už lango giedras dangus, reti debesys pavydėtinai ramūs, sustingę medžiai ir žolė, žalia lyg vasarą. Toks raudonas saulėlydis. 

 - Ten žvaigždė, žiūrėk, - sušunka mažylis.
        Rugsėjį jos nekrenta.

      "Jei karys nori sėkmės, sėkmė pas jį ateina ramiai... jis labai stengiasi, bet nė kiek nepersitempia. <...> Asmeninė jėga - tai toks jausmas. Tarytum laimė. Dar galima pavadinti jį nuotaika. Asmeninė jėga kaupiama gyvenimo kovose" (Castaneda, 2008). 

      Sėkmė regima iš tolo, iš paukščio skrydžio, o kovos - čia pat. Kasdien prašosi įveikiamos.

 ***

Turiu aš paukščių didelius pulkus,
Didžiausių grifų, sakalų, erelių;
Ištiesę spindinčius, žvalius kaklus,
Dangaus erdvėn laisvi jie kelias.

Ir kylant jiems vis plečias jų sparnai,
Kaip debesys didi, galingi;
Po kojomis kaip sraigės sukasi kalnai;
Kaip lašas jūros spindi;

Ir jiems nutūpti žemė per maža.

Išdidūs ir sparnais nubraukdami žvaigždes
Ir nepavargę niekada

Per šaltas, dideles dangaus erdves
Kaskart platėjančiais sparnais
Manieji paukščiai skrenda amžinai.

1944.V.5 V. Mačernis "Paukščiai"

        

Vėjuoto Lapkričio blaškomos mintys

Šaltinis: Laikrodininkas

   "Kažkur giliai po mūsų gyvenimą apgulusiais dulkių, baimių ir ribojančių įsitikinimų sluoksniais tūno jausmas, kad gebame gerokai daugiau ir mūsų gyvenimas gali būti kitoks. Raginu <...> pradėti, kad ir kaip būtų sunku, aiškintis, kokia yra jūsų esmė" (Taylor, 2010).

     Taigi, siektina ramybė aplanko tuomet, kai nuspredžiame gyventi pagal norimą viziją. Visiška ramybė - dvasinė būsena, kai einame nuo nuostatos "turiu-darau-esu" prie nuostatos "esu-darau- turiu" (cit. iš ten pat). Vizijos man nuo studijų laikų primena Vytauto Mačernio kūrybą:

7.

Vidunaktį dažnai
Aš pabundu,
Kada keistai, keistai
Visuos namuos tylu,

Ir aš nebežinau,
Kas daros su manim,
Bet man kaskart sunkiau
Tokiom naktim

Išspręst gyvybės ir mirties lygtis
Su begale nežinomųjų.
Veltui aš laukiu: niekas man nepasakys,

Atėjęs iš erdvių giliųjų,
Kodėl kas nors yra? Kodėl aš pats esu
Didžiausia paslaptis visatos slėpinių?

[Šarnelė, 1943.X.17], Rudens sonetai iš ciklo „Metai“ (rinkinys „Poezija“, 1961). Plačiau čia.

   Savojo "Aš" paieškos reiškia, kad būtina pakilti į naują lygmenį - energijos, susitelkimo ir didžiavimosi. Apie "Aš" paieškų svarbą tinklo visuomenėje rašo ir Castells (2005, 2006, 2007). Savirealizacija aptariama ir žinomoje Maslow piramidėje kaip siekiamybės išraiška. Žinojimas, ko nori ir ko nenori - savo vizijos kūrimo dalis. Dabar svarbiausia - išlaukti. Sistemingai ir tvarkingai uždavinėti klausimus. Lyg vaikai, - o kada tu būsi sena? O kas tu būsi, kai pabūsi močiute? O kada aš mirsiu?

     Man rodos, kad būtent lapkritis yra žavus prasmių ieškojimo mėnuo. Lapkričio pradžios šventės verčia susikaupti, pliki medžiai su trim lapais, viena kita antis upėje, debesų užgožta saulė ir dulksna tą "Aš" perkelia į gamtos ciklą. Taikoje esi ne vienas.

     "Vienintelis veiksmingiausias būdas ką nors kesiti savo gyvenime - elgtis taip, tarsi tas pokytis jau būtų įvykęs" (Taylor, 2010).  Fantastika. Skamba lyg "Naujosios geografijos" atradimas.

     ***

     Šiandien dainuojam vieną didelį ir ilgą VALIO tėčiui gimimo dienos proga - būk laimingas!

     

Susiję rašiniai:
Kai krenta paskutiniai lapkričio lapai
Pokyčių prasmės beieškant