Apie spalio saulę, lapus ir pasakas

         Spalio saulėlydžiai ankstyvi ir vėsūs. Geltoni raudoni lapai krenta lėtai ir sukasi vėjyje. Neša mintis, juoką ir paukščių susibūrimus. Nebesirenka septintą - o taip būdavo gera juos stebėti. Vaikai laukia sniego. Ir aš mėgstu kai balta. Gaivu, šviesu. Rudens melancholiją praskaidrina vakaro pokalbiai ir pasakos. Dar ir saulė. Tokia ryški, akinanti dangaus mėlynėje. 

           Ką gi žmonės veikia rudenį? O ką jie dirba visą dieną? Lengviausias paaiškinimas, kad mokykla ir darželis kaip darbelis. O veikti per dieną tikrai yra ką, o kokios istorijos iš to gimsta sugulus tamsiais vakarais. Smagiausia laukti vakarų, šventės - Benas bus papartis! ir jį tai nepaprastai džiugina, sakė, reikės ieškoti marškinėlių su paparčiu. Ak, gera pagaliau po dvejų nelengvų metų matyti iškabintus jo darbelius, girdėti draugystės-nedraugystės istorijas...Pagaliau išaušo būtent toks ruduo!

 

Apie vaikų simbolinius žaidimus, fantazijų pasaulį ir savojo "Aš" paieškas

Claude Monet, Camille Monet and a Child in the Artist’s Garden in Argenteuil, 

Šaltinis: čia

   Ar kada pagalvojote, kad norėtumėte sugrįžti į vaikystės fantazijų ir pasakų pasaulį? Aš - taip. Juk, tiesiog gera būti vaiku. Gera norėti sužinoti. Mielai miegočiau pietų miegelio, nesipriešinčiau ir devintą vakaro į lovą guldoma, ir apkamšoma, ak. O klausytis pasakos, svajoti, klausti, bandyti suprasti, - rodos, toks gražus laikas. 

  Grįžtant iš vakarinio pasivaikščiojimo su sūnumis, Joris (4 m.), važiuodamas dviračiu šalia autobusų žiedo,  susimąstė:

 - Ar autobusas yra sunkvežimio moteris? Ir čia pat pasitaisė, - žmona? :)

 - Gali būti, bet kas tada yra troleibusas? - nusijuokiau ir susirūpinau.

 - Mmmm, dėdė, - nepasimetė vaikas.

  Smagiausia stebėti, kaip apie dienos planus šnekasi Jorio mašinos, kaip jis gamina ir siūlo įvairiausius patiekalus mums, konstruoja namus su balkonais ir terasom, kelių aukštų garažus, ar laukia svečiuose Mikės Pukuotuko.. Netrukus turėsiu tokį dvigubą džiaugsmą - žaisti simbolinius žaidimus ims ir Benukas. 

  Fantazija vaikui,  kaip asmeniškas ir kūrybiškas aplinkos atspindys, yra tokia pat reali, kaip ir tikrovė (Pileckaitė-Markovienė, Nasvytienė, Bumblytė, Vystymosi psichologija, Vaikystė, 2004).

  Mažas žmogus ima vertinti savo santykį su tikrove. Bando suprasti procesų kaitą, atsiranda empatija. Sugebėjimas kalbėti, pasakoti, suprantamai išreikšti savo mintis keičia vaiko mąstymą ir vertes. Žinoma, tikrosios vertės atpažįstamos stebint šeimos pavyzdžius, tačiau išvadas savo mažytėje galvelėje vaikai susidėlioja patys. Tad, ir pati sau sakau - būkime atsargūs!


Pasiskaitymui, įdomu:

Apie gabius vaikus, Projektas  vaikams.eu

"Disney on ice" - pasakiškas laimingų princų ir princesių kostiumų spindesys

   Kokia galinga yra reklama ir minia! Neplanavau žiūrėti "Disney on ice" šou, nors per televiziją šaukė anonsas ir dauguma pažįstamų bei draugų planavo keliauti į areną. Girdėjau, kad pasirodymas puikus.  Tiesiog pasidaviau srovei ir mudu su beveik trimečiu sūnumi atsidūrėme žiūrovų kėdėse. Po pasirodymo prisimiau, kas yra marketingas. Marketingas – tai socialinis ir valdymo procesas, kai asmenys ar jų grupės įgyja tai, ko reikia jų norams ir poreikiams tenkinti, kurdami, siūlydami ir mainydami turinčias vertę prekes bei paslaugas su kitais vartotojais (Kotler, 1994). Šiuo atveju žiūrovai buvo įtikinti, kad spektaklis yra kokybiškas, o, ar tai teisybė, patvirtintų, ar paneigtų tik šios sporto šakos profesionalai. Labai mėgstu dailųjį čiuožimą, tad mėginau įžvelgti tam tikras šokėjų figūras, bet suktukų neskaičiavau. :)
  Tiesą pasakius, aš visada susiduriu su tokiu reiškiniu, kai renginys, knyga ar filmas siaubingai išliaupsinamas ir tu tikiesi kažko tokio, todėl įvykiui pasibaigus jautiesi turįs tam tikrų nepateisintų lūkesčių nuosėdų. Todėl mėginsiu įvardinti, ko aš pasigedau arba, ko aš tikėjausi.
  Pirmiausia derėtų pabrėžti, kad dviejų valandų trukmės pasirodymas iš esmės neprailgo nei man, nei sūnui. Tai - jau puiku. Antra, kostiumai nuostabūs net ir iš labai toli. Ir be abejo įspūdingos dekoracijos: milžiniškas krioklys, didžiulė spindinti daugiau nei 2 tūkst. lempučių papuošta Pelenės karieta, 11,5 metrų aukščio ir 30 metrų ilgio ugnimi spjaudantis drakonas, įspūdinga Ragana, jei neklystu sodriu, puikiu L.Kalpokaitės balsu. Tiketos teigimu, P.Morse apšvietimui sukurti prireikė 650 darbo valandų, kita vertus, na, tai tiesiog normalaus keturių mėnesių darbo rezultatas. Gražu.
 Nėra lengva įvardinti, ko trūko spektakliui, kad manyje nebūtų likę nepateisintų lūkesčių, kai trupė iš tikrųjų yra stipri - savo veikla JAV užsiimanti per 30 metų. Manau, kad bandymas įtikti ir mažam ir dideliam žiūrovui iš esmės pavykęs, nes sūnus net nesuprato, kam reikalinga pertrauka, norėjo, kad šou tęstųsi. Antroji pasirodymo dalis, buvo įsimintinesnė dėl minėtų triukų (drakono spjaudymąsis ugnimi ir pan.), pirmojoje dalyje jų pasigedau ir link pertraukos jau ėmiau nuobodžiauti. O dar ir sėdėjome ganėtinai nepatogiai ir toli - vertės žiūrėjimui tai neprideda. Berniukui labiausiai patiko auksaplaukė - mielai būtų žiūrėjęs ilgesnį jų šokį. Žinoma, princų ir princesių tema artimesnė mergaitėms, tad, neabejoju, kad mašinos būtų sulaukusios entuziastingesnės sūnaus reakcijos.
  Kita vertus pasakos išlieka pasakomis su laiminga pabaiga, nesvarbu ar jų autorius Disney ar tai tiesiog paprasta pasaka prieš miegą. Gera tikėti ilgai ir laimingai.