Gruodžio lietaus kelionė

2015 gruodis, pasipuošėme

****

            Aš nežinau, kodėl lietus ir rūkas šiandien toks šiltas ir tylus. Lašai atsispindi aitrioje lempos  šviesoje lyg perregimos voratinklio gijos, tik musių neįžiūrėsi. Eglė aukšta ir taisyklinga kaip iš pasakos, rodos, apsnigta. Spindi. Šypsenas ir juoką keičia nuliūdę veidai. Esu minioje, skęstu minioje viena iš daugelio. Čia esu, čia stebiu lyg iš dangaus. Sėdžiu, kojom mosuoju ir šypsausi. 

            Vaikų puoštos eglutės girliandos mirksi, dega žvakės, jauku. Tik trūksta baltos, trūksta šviesos ir sniego. Ir dar imbierinių sausainių, kūčiukų, tinginio, pyrago kvapų. Prašo kvapų vaikai, džiūgauja apkabinę eglutę visais įmanomais žaislais, kas vakarą vis naujais - gera. Kepsiu būtinai. Ir tas kvapas prisijaukins mane greičiau nei mažasis princas lapę. Tie metai eina vis greičiau. Noriu, kad jie trumpam sustotų žiemos miegui. 

             - O kodėl Joris vyresnis, o ne aš? - klausia Benas.

           Šypsausi, bet to nepakanka. - Tiesiog taip yra, - tariu. Ir einame iš darželio per tamsą, besisukantį ir purškiantį lietų su pamestu varlės skėčio švilpuku, taškydami balas ir gaudydami likusį spalvą praradusį sniego lopinėlį. Už lango girdėti vaikų balsai. Atėjom.

****

Šaltinis: Rain HD Wallpapers

         

Snaigėmis apklota gruodžio ryto žolė

"Panevėžys - Vilnius", 2014-12 

          Kamštyje paskendęs kalnas. Toks tas gruodis. Plikas, su ištirpusiu sniegu, juoda naktimi nuo pusiaudienio, arba ryto saulei šviečiant nuo kalno iškylančiais fantastiško grožio rytais, vaikų žiemos šventėmis ir keistu ilgesnių dienų laukimu. Ir nykštukai kasnakt vaikų kišenėlėse apsilanko. Bembio trečiąkart nebaigėm - daug veiklos, dar liko. 

           
           Madagaskaro pingvinams niekas nebaisu - nes jie komanda. Vaikiško filmuko taikli išmintis. Beatos "Mano knyga 2015" jau pasirengusi ateinančių metų planams, idėjoms ir troškimams. Kartais norėčiau, kad metai sustotų. Ties vasara.

****

7

Vidunaktį dažnai 

Aš pabundu, 

Kada keistai, keistai 

Visuos namuos tylu,

Ir aš nebežinau, 

Kas daros su manim, 

Bet man kaskart sunkiau 

Tokiom naktim

Išspręst gyvybės ir mirties lygtis

Su begale nežinomųjų.

Veltui aš laukiu: niekas man nepasakys,

Atėjęs iš erdvių giliųjų,

Kodėl kas nors yra? Kodėl aš pats esu

Didžiausia paslaptis visatos slėpinių?

[Šarnelė, 1943.X.17]

Mačernis, Vytautas. Poezija / redagavo Kazys Bradūnas. - Chicago (Ill.) : Į laisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti, 1961.