Šaltinis: mama.lt
Pamėgau Isabel Allende knygas, bet šiai susikaupiau ne iš karto. I. Allende knyga "Paula" - sunki, asmeniška mamos ir dukros istorija. Jos pasakojimo stilius toks įtraukiantis, istorijos dinamiškos, šalys gyvybingos ir autentiškos. Perskaičiau ją prie mūsų jūros. Ryte prarijau. Kaip ankstyvus ryto jūros kvapus ir bangų ošimą. Mėlyną dangų ežero vilnyse.
Dvasiškai stipri istorija įtaigiai pasakoja apie gyvenimą ir mirtį, trapų laiko matą, istorinį Čilės epochos pliūpsnį, išdavystes, meilę ir jos demonus, sielos tylos paieškas. Akivaizdi tampa paprasta tiesa: "Jeigu ko nors bijai, tai žinok, kad kitas bijo labiau nei tu." Tuomet baimei lieka mažiau vietos. Nepaprastas I. Allende ryžtas, begalinė meilė, drąsa, aistra ir beatodairiškas ėjimas pirmyn pakeri. Vis prasiveržiantis optimizmas ir nesižvalgymas į praeitį, o gyvenimo kvapų gėrimas čia ir dabar skatina peržiūrėti savo istorijos matymą.
"Visatos ir pasaulio istorijos atžvilgiu esame tuščia vieta: po mūsų mirties niekas nepasikeičia, lyg niekada mūsų ir nebūtų buvę, tačiau, matuojant trumpaamžės žmonijos matu, tu, Paula, man brangesnė už gyvybę ar netgi už visą pasaulį. Kasmet miršta keli milijonai žmonių, o gimsta daugiau, bet man tu esi vienintelė, vienintelė, kurią turi aplenkti mirtis <...> " (Allende, 2009, p. 101). Skaitykit. Peržiūrėti save ir branginti dieną verta kiekvienam.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą