Suprantant žinių vadybą: Tinklaveika, žinių ekonomika ir 5 Pramonės revoliucija

 

Foto autorės: Vilnius Light festival, 2025

Žinių vadyba - kompleksinė disciplina, kurios įvadinė dalis apima konteksto sampratą. Pirmiausia, norėčiau prisiminti Tinklaveikos sąvoką, kurią aptarėme rudens pradžioje ir, kuri pati savaime neša procesų vykstančių tinkle prasmę, subjektų ryšius. Ryšių pagalba subjektai gali burtis į grupes, komandas ir kurti, ar išlaikyti organizacijas. Plačiau apie tinklaveiką skaitykite Ari-Veikko Anttiroiko publikacijoje "Castells’ network concept and its connections to social, economic and political network analyses" čia doi.org/10.1016/j.jretai.2022.04.003 ​ 

Tinkle svarbu aplink mus vykstantys procesai - pasaulinės tendencijos, ateities prognozės, įgūdžių poreikis, Dirbtinio intelekto galimybės ir iššūkiai, hibridinio darbo formos, tuo pačiu negalime nepastebėti ir organizacinės elgsenos ypatumų (Paveikslėlio šaltinis: Napkin AI).

Žinių ekonomika tuo tarpu orientuota į ekonominius, skaitlinius rodiklius vertės matu laikant žinias. Siekiant įsigilinti į žinių ekonomikos esminius aspektus verta skaityti Shahrazad HADAD straipsnį Knowledge Economy: Characteristics and Dimensions (2017) čia www.managementdynamics.ro/index.php/journal/article/view/211/172
​taip pat įdomias įžvalgas 2025 m. pateikia CFI Education Inc. čia corporatefinanceinstitute.com/resources/economics/knowledge-economy/ ir KM Insider kminsider.com/blog/the-new-era-of-knowledge-management-in-2025/, o Pasaulio banko KPI skaičiavimo metodikos ir grafikai (tiesa, 2006 metų, bet radarai kalba už save ir yra nesunkiai adaptuojami)prieinami štai čia documents1.worldbank.org/curated/en/695211468153873436/pdf/358670WBI0The11dge1Economy01PUBLIC1.pdf

Optimod akcentuoja mokymosi perspektyvos svarbą ir naudą, aptaria Žinių vadybos sudėtinius dėmenis:  optimod.net/blog/business-management/continuous-learning-and-knowledge-management#

Žengiant toliau su Pramonės revoliucija ir technologiniais horizontais - turime diskutuoti apie 5 Pramonės revoliucijos išskirtinumą, greitį, mastą, poveikį ir t.t., diskusijas randame čia M.Noble ir kt. (2022) publikacijoje "The Fifth Industrial Revolution: How Harmonious Human–Machine Collaboration is Triggering a Retail and Service [R]evolution" čia doi.org/10.1016/j.jretai.2022.04.003  (Paveikslėlio šaltinis: Napkin AI).

---

Apibendrinant galima teigti, kad Žinių ekonomika, žinių visuomenė, kurios terminą įvedė P.Drucker išliko aktuali ir šiomis dienomis, nes tokio tipo ekonomika ir visuomenė yra lemiamas šiuolaikinio gyvenimo kokybės veiksnys.
Šis požiūris išryškina žinių visuomenės kompetencijų svarbą ir integralumą.

O dabar pasvarstykim - kada bus 6 Pramonės revoliucija ir ką ji naujo atneš? 

Viešojo kalbėjimo erdvės ypatumai

Šaltinis: Best Free Web Resources, 35 Splendid Examples Of Winter Photography

  Ar Jums lengva viešai kalbėti? Man neretai paprasčiau sklandžiai dėstyti mintis raštu. Susikaupi, apmąstai ir parašai, net gali ir pasitaisyti. Kita vertus, jei pristatymo tema yra labai gerai man žinoma ir pažįstama, šalia suprantamo jaudulio atsiranda ir drąsa, nes aš juk tikrai žinau, kas, kaip ir apie ką. Tik, kaip ta scenos baimė atsiranda?

  Už lango vėl rūko apgaubta balta balta žiema. Elegantiškai sninga. Pasiimu įkvepiančią pamėgto D.Carnegie (2011) knygą, analizuojančią ir dalijančią patarimus viešojo kalbėjimo klausimais. Paprasti dalykai ne taip ir sunkiai pasiekiami.
Svarbiausia:

1. Tinkamas pasirengimas (vizualizacija), temos išmanymas ir repeticijos.
2. Kalbos pradžia ir pabaiga, intonacija ir akcentai, aiškus tikslas. "Pasakykite jiems, ką ketinate pasakyti. Tada pasakykite. O po to pasakykite jiems, ką jau pasakėte" (taiklu, tiesa?).
3. "Vienintelis dalykas, kurio reikia bijoti - tai bijoti savęs" (F. Rooseveltas). Vadinasi, belieka tinkamai save paruošti įveikti netikėtumus.
 

 "Visada yra trys kalbos, kurią pasakėte, variantai. Tai kalba, kurią rengėte, kalba, kurią pasakėte, ir kalba, kurią norėtumėte būti pasakę." Norisi tikėtis geriausio - kad pavyko pasakyti tokią kalbą, kuria gali didžiuotis. Tiesa yra ir ta, kad tylus ir neviešinamas darbas lyg nublanksta, jei apie jį nedaugelis žino. Įvardinus pasiekimus ir palyginus juos su panašaus pobūdžio darbais, natūraliai kyla darbo pridėtinė vertė ir konkurencingumas.

Su Nauja žinių pradžia!

Paveikslėlio šaltinis čia.

  Atsikeli vieną rytą ir staiga supranti - jau ruduo! Neįtikėtinu greičiu prabėgusi vasara žada sugrįžti kitąmet, nauja jėga, o dabar kiekvienas pasitinkame naują etapą.

  Man tai mokslo metai, leidžiantys svajoti, kad išauš toks rugsėjis, kai aš būsiu kitoje žinių upės pusėje. Ir galėsiu dalintis savo žiniomis. Mūsų didysis jau eis į darželį, nebe lopšelį - tad pirmadienis bus ypatingas - pasipuošę ir su gėlėmis keliausime sveikinti naujos auklėtojos.

  Sėkmingos ir širdy šiltos Jums žinių kelionės pradžios. Nusiteikime pakiliai ir su vidiniu įsitikinimu, kad viskas bus gerai - juk sakoma, gera pradžia - pusė darbo! Sėkmės.

  

  Pakalbėjau ir užteks - einu toliau pildyti dėžių gretas - kraustymąsis lyg dar viena nauja pradžia (pozityvu? :).

Neišreikštos žinios: ar pastebime jas?

        Šaltinis: Manufacturing.net

  Man galvoje vis skamba jau nusibosti spėjęs studijų laikų žinių apibrėžimas, kuris teigia, kad "žinios yra organizuota informacija žmonių galvose". Kiekvieno mūsų žinių samprata yra skirtinga, kylanti iš turimos patirties. Kad ir kokia ta patirtis bebūtų, už žinių organizavimą, pritaikymą ir sprendimų priėmimą įvairiose situacijose esame atsakingi tik mes patys, t.y. norint panaudoti turimas meta žinias (angl. meta knowledge), reikia turėti tam tinkamus įgūdžius ir pastebėti nepastebimus dalykus. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad organizuotumas - taip pat individuali asmeninė savybė, beje, lemianti didelius vidinius ir išorinius laimėjimus.

 Šaltinis: Hildreth, P.J. & Kimble, C. (2002)

  Įdomi neišreikštų (taktinių) žinių interpretacija, kurią rastume konceptualiosios kompetencijos plotmėje. Sisteminis mąstymas ir gebėjimas modeliuoti situacijų scenarijus formuojamas per nuolatinį mokymąsi ir patirtį. Šiuolaikinis rizikų valdymo požiūris neišreikštas žinias "saugo" žinių darbuotojų žinių bazėse. Neišreikštos žinios pastebimos per socializacijos procesus ir komunikacijos atvirumą. Tačiau esminė prielaida yra ta, kad, jei žinios pastebimos, nebūtinai reiškia, kad jos bus (tinkamai) panaudotos. 

  Iš to seka paprasta išvada - pastebėkime mažus/nepastebimus dalykus (neišreikštas žinias) ir socialiniai dialogai taps daug paprastesni ir atviresni - išvengsime nesusipratimų.