Kur mus veda technologijos arba, kas bus toliau?

  Įdomi Europos Sąjungos (ES) informacijos ir ryšių technologijų (IRT) rezultatų svetainė (čia), talpinanti informaciją apie robotus, vėžio gydymą, virtualią realybę ir pan., kelia keistas mintis - o kas toliau?

  Kur mes einame? O kaip žmonės? Gal mano žvilgsnyje yra pernelyg daug sentimentalumo? IRT pažanga progresuoja, tinklaveikos visuomenė šėlsta - na, ir puiku, pasakysite. Pagal ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programą „Horizontas 2020“ EK siūlo investuoti 80 mlrd. EUR, kurių didžioji dalis būtų numatyta IRT sektoriui (EK Skaitmeninės darbotvarkės metinių rezultatų pranešimas spaudai čia). Įspūdinga suma ir tikslai, bet skaitmeningumo aplinkoje abejonių bent dėl dalinio uždavinių įgyvendinimo neturėtų kilti.

  ES projektų matomumo idėja - šauni, viskas lengvai pasiekiama ir koncentruota vienoje erdvėje. Suspausto laiko pasaulyje atrinkta teminė informacija kaip ir žinios jau yra vertybė.

2012 m. - aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metai: ar mokame tokiais būti?

  2012 m. ES paskelbti aktyvaus senėjimo (angl. ageing) ir kartų solidarumo (angl. solidarity between generations) metais (plačiau čia ir čia). Puiku, kad keliama senėjimo problema, kuri yra nepaprastai aktuali XXI a. laikmetyje. Problemos atsiradimą iš esmės lėmė technologinė, medicinė šių laikų pažanga. O ar turime solidarumo, pakantumo vieni kitiems, tik patys sau galime atsakyti.

  Aktyvus senėjimas - iššūkis politikams, kurie turi sudaryti sąlygas ir gerinti galimybes aktyviam senėjimui, nepriklausomam gyvenimui ir būtinų paslaugų teikimui. 2012 m. aktyvaus senėjimo ekonominės projekcijos 2010-2060 m. ataskaitos (ataskaita čia, apimtis 472 psl., ECOFIN tarybai pristatyta 2012 m. gegužę) pirmojoje dalyje aptariamos populiacijos, darbo jėgos ir kitos makroekonomikos prielaidos. Antrojoje dalyje detalizuojami galimi Šalių Narių ateities scenarijai, remiantis pensijų, sveikatos apsaugos, išsilavinimo ir nedarbo išlaidų projekcijomis.

  Prieduose pateikiama statistinė Šalių Narių apžvalga, pagrindinės prielaidos ir rezultatai (Lietuvos profilį galima rasti priedo 420-422 psl).

  

ES plėtra: kur yra ribos?

  Skaitant ES naujienas, akys užkliuvo už žinutės apie plėtros žingsnius.  ES plėtros politika - svetingai priimti naujas šalis nares. Tikslai gražūs, bet, kur yra ES plėtros riba? Kiek šalių narių reikėtų, kad ES vadovai nuspręstų, jau gana? Pavyzdžiui, o ką gi nori veikti ES Turkija, su kuria jau ilgą laiką trunka derybos. Jei ji vis tik būtų priimta, ar po to jos pavyzdžiu nenorėtų pasekti šalies kaimynės, nepriklausančios Europai?

  Sąjungos paprastai, kaip rodo istorija, gyvuoja tam tikrą laiką (pavyzdžiui, Sovietų Sąjunga apie 50 metų). Ekonomine prasme ES "nukentėjo" priimdama neturinčias lygiaverčio vakarų šalims gerbūvio valstybes iš iširusios Sovietų Sąjungos. Kita vertus, neabejotinai "praturtėjo" kita prasme - išsiplėtė ES teritorija, įgijo ištikimų sąjungininkų, daugmaž sąžiningai vykdančių prisiimtus įsipareigojimus.

  1957 m. 6 šalys pasirašė Romos sutartį, įkurdamos Europos Bendriją, o dabar ES sudaro 27 šalys narės, plėtra iš pradžių apėmė vakarinę Europą, o po vyravusių režimų žlugimo ir kitą jos dalį. 2013 m. viduryje ES papildys Kroatija, 5 šalys (Turkija, Serbija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija, Islandija) vykdo derybinius punktus dėl narystės ES.

E.įgūdžių savaitei artėjant: pasirengimas ateities kompetencijoms

  "E.įgūdžių savaitė 2012" š.m. kovo 26-30 dienomis bus pažymėta įvairiais renginiais daugiau nei trisdešimtyje ES šalių, taip pat ir Lietuvoje (daugiau informacijos čia).

ES kontekste tai -  "Skaitmeninės Europos" iniciatyva, kurios tikslas - parodyti žmonėms kaip galima įsidarbinti skaitmeninėje eroje naudojant e.įgūdžius. 

  ES veiklose E.įgūdžiai apibrėžiami kaip moderniai darbo vietai išlaikyti reikalingų gebėjimų visuma. Efektyvios inovacijos, taikant informacijos ir ryšių technologijas (IRT), įmanomos tik turint multidisciplininius, probleminių situacijų sprendimo gebėjimus. Žvelgiant plačiau, žinių ekonomikos kontekste Europos pilietis turi vystyti ir plėtoti savo esmines kompetencijas.

  Europos mastu 2006 m. pateiktos esminių (key) kompetencijų  rekomendacijos siekiant mokymosi visą gyvenimą tikslų (2006/962/EB). Skaitmeninė kompetencija rekomendacijos metmenyse įvardinta kaip viena iš aštuonių esminių kompetencijų žinių ekonomikos kontekste. 

  Įdomi Darbinių įgūdžių būtinų ateityje 2020 (Future Work Skills 2020, Institute for the Future for University of Phoenix Research Institute, 2011) studija teigia, kad esminės prielaidos pokyčiams - pažangi IRT raida, išskirtinis ilgaamžiškumas, sistemiškumas (angl. computation), naujoji medijos ekologija, viršstruktūrinės organizacijos (angl. superstructed organizations) formos ir globaliai apjungtas pasaulis. Iš įvardintų dešimties ateities darbo jėgos gebėjimų išskirčiau naujai atrastą socialinį intelektą (angl. social intelligence), kuris sparčiai vystantis IRT ir plėtojant naujų įrenginių funkcionalumą, atskleidžia robotų ir kt. įrenginių socialinės išraiškos ribotumą. Todėl žmogus turi pasinaudoti savo emocinės išraiškos gebėjimais ir taip pat svarbu įžvelgti gilesnes reiškinio prasmes - angl. sense-making. Žmogiškojo kapitalo (HR) teorija įvardina tinkamą darbo jėgos kokybės ir gebėjimų buvimą kaip organizacijos produktyvumo lygmens kėlimą ir pridėtinės vertės kurimą (Boxall, Purcell, Wright, 2010, 157 p.).

  Labai tiksliai vieno neseniai atrasto blog'o autorius įvardina, kad kritinis mąstymas, problemų sprendimas, komunikacija, komandinis darbas nėra XXI a. gebėjimai, tai tiesiog būtina mūsų egzistavimo sąlyga. E.įgūdžiai formuojami remiantis IRT, siekiant bet kokį darbą atlikti geriau, greičiau ir efektyviau (Andrade, 2009).