Šaltinis: A wedding planner
Sniegas toks įkyrus, kad net užsimerkus įsivaizduoju kvepiančias ir žydinčias tulpes. Vėl atėjo metas postūmiui - atsiversti D.Carnegie (2011) mokymų knygą Lyderystės meno tema. Šįkart apsistojau ties motyvacija, kurią naudinga įvardinti pačiam sau ir, kuri suteikia jėgų veikti.
Įdomu - motyvacija gali būti trijų raiškos formų:
- Neigiama;
- Teigiama (save priskirčiau šiam tipui, su išlikimo sąlyga - vis reikia rasti postūmį);
- Individuali savimotyvacija (kaip papildoma teigiama motyvacija, kurią nuolatos reikia atnaujinti).
Vienai iš šių arba mišriai motyvacijos formai ir lyderystės elgsenos tipui būdingos savybės yra šios: principingumas, sąžiningumas, atkaklumas, drąsa, atsidavimas, nuoširdumas, aistra, pasitikėjimas, išmintis, ryžtingumas, gailestingumas, asmens charizma. Lyderystės filosofijos esmė - žmogaus ir organizacijos vertybių sistema, leidžianti siekti užsibrėžtų tikslų. O tikslo pojūtis ir teigiama motyvacija tenkina žmogaus "troškimą būti didžiam" (Z.Freud).
Motyvuojančių poreikių teorija (pagal D.McClelland), kurios išskirti bruožai įtakoja asmens elgseną, įvardina tris tarpusavyje susijusius motyvuojančių poreikių tipus:
- Pasiekimų poreikis, kurio esminė varomoji jėga - rezultatas. Svarbūs ir atsiliepimai bei laimėjimo jausmas. Anot autoriaus, į pasiekimus orientuoti žmonės verčia planetą suktis. Tikra tiesa - net žingeidus beveik keturmetis verčia mano planetą suktis. Užvakar pirmą kartą parašęs MAMA (atvirkščiai, bet Pats!), ir toliau atkakliai klausinėdamas raidžių ir skaičių savo tikslų pasieks;
- Valdžios ir galios poreikis atspindi svarbą, įtakingumą ir efektyvumą;
- Priklausymo poreikis - vertinami tarpasmeniniai santykiai ir komandos galimybės.
Pamatuota rizika visuomet duoda rezultatą. Taigi, net tą patį nepasiteisinusios rizikos faktą galime priimti ne kaip pralaimėjimą, o žingsnį laimėjimo link. Nesėkmė užgrūdina, o atlygis daro stebuklus.
