Vasara: pirmasis jos savaitgalis vaikams ir tėčiui

Šaltinis: Flickriver

           Vasara! Ne tik kalendorinė, bet ir jausminė - lyg tropikuose. Kai pagalvoji, visi mes turime savo dienas metuose: vaikai, tėtis, mama. Progos, simboliškai verčiančios nusišypsoti, visuomet skatina žvilgtelėti atgal. O kai yra ką prisiminti - tu jau turtingas. Bent jau aš - tai tikrai, stebiu kaip kartu žaidžia mano turtas ir širdis dainuoja - nuostabu!

          Vis nesuprantu, kaip bėga laikas, vieną vasarą keičia kita - jau beveik prieš pusmetį išsikėliau sau tikslus (čia: Apie laisvę klysti ir metų planus), reikia pasitikrinti postūmį - kol kas, nors ir sunku (pabėgti rašyti), einu jų link. O pastarųjų dienų įvykiai nors ir išmušė iš vėžių (turėjau nemaloniai, bet gana sėkmingai pasibaigusią avariją, mažyliui darželio adaptacija sunki) dar labiau paskatina džiaugtis ir vertinti tai, ką turiu. "Genialumas slypi paprastume", kažkodėl prisiminiau šią frazę.

         Perskaičiau pernai metų vasaros džiaugsmo įrašą ir skruzdėlytės šoninės kojos mane kiek nuliūdino - nebežinia, kada vėl galėsiu mėgautis visa vasara, nežinau, ar iš vis turėsiu šiemet atostogų. Bet, vis tiek, kai šviečia saulė ir dienos ilgos - gera. Laukiu uogų. Lyg vaikas.

        Vaikai mūsų - su Jūsų diena - laimės, laimės ir dar kartą laimės!
       Du tėčiai: mano ir mūsų vaikų, tokie skirtingi ir kažkuo panašūs; abu rūpestingi savo vaikams, atidūs ir žaismingi - nuoširdžiausi sveikinimai Jums! Mylėkite, būkite mylimi, žaiskite ir dalinkitės patirtimi!

Susiję rašiniai:

Saulėtas ir Giedras Tėčio dienos rytas

Vasarai valio!

Saulėtas ir Giedras Tėčio dienos rytas

  Ką tik praėjusi vaikų diena dar juntama nuo džiaugsmingo klegesio namuos. O šis rytas prasidėjo tradiciniu Jorio klausimu - "O dabar savaitgalis? Tėti, tu neisi į darbą?", ir išgirdus atsakymą, kad "Taip", prasideda įprastas lipimas tėčiui ant galvos. :)

  Tėti, ačiū, kad esi, toks, koks esi. Ypatingas. Paprastas. Guodžiantis. Besidžiaugiantis. Suprantantis. Be žodžių dalinantis apkabinimą. Juokaujantis. Jautrus. Šiltas. Mano tėtis. 

  Atsimenu, kaip pamatęs mane ašarojančią, neimdavai nieko per daug klausinėti, o tik ištardavai "Tau liūdna?", atsakius "Taip", pajusdavau jautrų apkabinimą ir švelnius žodžius "Tai paliūdėk". To pakakdavo ramybei atgauti. Paskaičiusi Austėjos straipsnius, skirtus šiai dienai (čia ir čia), ėmė ir man plaukti prisiminimai, kaip tėtis vežiodavo mane į šokių pamokas (lankiau septynerius metus), darželyje didžiuodavausi ir visiems sakydavau, kad tėtis mane pasiims anksčiau :), kaip eidavome pasivaikščioti į mišką, kaip važiuodavome į kaimą traukiniu ir nuo berods Mauručių pėdindavome pėsčiomis pakeliui nusiraškydami rojaus obuoliukų, kaip su tėčiu pamačiau Londoną, Lisaboną... Gera, kai yra ką prisiminti.

  Gegužė, turtinga motinos diena, kuri man jau keleri metai yra dar ypatingesnė, nes alyvoms žydint dovanoja begalinę šilumą ir meilę. Ačiū, mama, už skaisčią meilę, pašnekesius tamsiais vakarais ir nuoširdų rūpestį!

  Taip ir stovi vaizdas akyse, kaip obelims, slyvoms žydint, prieina mano du vyrai su gėlių puokštėmis ir nedrąsiai Joris ištaria "čia tau"! Dabar mes važiuosime, nupirksime mažytį tortuką ir gėlytę ir Joris pasveikins savo tėtį, kurį, matau, myli be galo be krašto. O širdyje taip saldu, tą meilę matyti, ak.

  

  Gyvenimas tampa pilnesnis, prasmingesnis, kai turi vaikų. Tiesiog gera būti čia.