Coquelicots (Poppies, Near Argenteuil)
C. Monet, 1873; Musée d'Orsay, Paris
C. Monet, 1873; Musée d'Orsay, Paris
Štai ir prie pabaigos vasara - džiugu, kad pavyko visi atostogų planai ir daug laiko su šeima praleidome gamtoje. Tačiau sparčiai artyn žengiantis ruduo sėja nerimą: kokie bus mokslo metai vaikų ligų prasme, grėsmingai artėja neišvengiama mokslo metų pabaiga, pasiruošimas krikštynoms, kraustymasis, kurio aš nekenčiu... Baisuma, - tiesiog norisi slėptis po lapais, kurie dar nenukritę. :)
Vakar bibliotekoje akį patraukė D. Carnegie knyga ypač lengvu (rodos, kiekvienas galėtų :) pavadinimu "Kaip tapti lyderiu" (2010. 251-269 p.). Pavadinimas dar ne viskas, todėl vartydama atradau itin neprastų, senų gerų patarimų kaip įveikti nerimą:
- Semkitės jėgų iš pozityvių dalykų ir neleiskite negatyviems išsekinti jus. Mokykitės nustoti nerimauti.
- Gyvenkite šia diena. Kiek energijos iššvaistoma, svarstant apie praeitį ir ateitį, kurių negali pakeisti.
"Kiekvienas gali nešti savo naštą, kokia sunki ji bebūtų, iki pat sutemų. Kiekvienas gali nudirbti savo darbus, kad ir kokie sunkūs jie bebūtų, iki dienos galo. Kiekvienas gali gyventi maloniai, kantriai, su meile, dorai, kol saulė nusileis. Ir visa tai reiškia gyvenimą" (R.L.Stevenson).
- Pasisemkite ramybės iš tikimybės dėsnių. Dauguma žmonių nerimauja dėl tokių dalykų, kurie apskritai niekada nepasireiškia.
- Susitaikykite su tuo, kas neišvengiama. Visada bus problemų, kurių įveikti nebūsime pajėgūs.
- Nustatykite kainą savo nerimui. Nėra tokios problemos, kuri būtų verta viso pasaulio nerimo, opos ar savaitės bemiegių naktų.
- Pažiūrėkite į problemą iš šalies. Dėl kai kurių dalykų išvis neverta nerimauti, nes jie tiesiog per menki.
- Užsiimkite kuo nors. Užsiėmimas kokia nors veikla atitraukia mintis nuo jūsų rūpesčių.
- O ką, jei yra rimta priežastis nerimauti?
- Paklauskite savęs, kas gali būti blogiausia.
- Psichologiškai pasiruoškite priimti blogiausia, jei tai būtų neišvengiama.
- Ramiai, metodiškai veikite, kad išvengtumėte blogiausio. Susidėliokite tolimesnių veiksmų žingsnius.
Nuslopinus nerimą, sužadinkite gyvybingumą - entuziazmą. Ramybė, pozityvios mintys ir elgsena leidžia su nauja jėga judėti pirmyn.
Sportuodama, per minutės pertraukėlę, žiūrėjau per langą į upės vingį, į miniatiūrinius žmones baidarėje, besiiriančioje prieš srovę, ir galvojau, o vis dėl to, kokie jie laimingi, nes susikoncentravę ties atpalaiduojančiu nuo sunkių minčių veiksmu - plaukimu. O aš laiminga, nes galiu matyti kaip tyliai keičiasi metų laikai ir pamažu sėlina ruduo.
Mintis priartina prie kasdienybės paprastai nepaprastas Jorio klausimas - "Mama, o kai tu buvai mokykloje, kodėl norėjai, kad aš ir Benas ateitume?" Kad išmoktume džiaugtis. Kad klaustume. Kad kartu ieškotume atsakymų. Kad visi būtume kaip vienas. Gera, ak.
Susiję mano rašiniai:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą