Geltonai raudono spalio lapų lietus

Šaltinis: Millais, 1870, iš WikiArt

             Atėjo spalis. Toks ramus, saulėtas ir, man rodos, kažko didingas. Liūdesys, kad ta saulė tik už lango, bet užtat kokie fantastiški saulės zuikučių žaidimai ant sienų ir grindų! Gražu. Orchidėja mane myli. Skleidžia žiedus jau dvejus metus. Žiedai būtų lyg lapai, jei gražiai paraustų ar pagelstų. Pasaulis pagal mus. 

           Įsiminė lapų pašnekesys jau antrą kartą vaikų prašymu jiems skaitant "Bembio" (Zaltenas, 1989) istoriją. 

           "Pievos pakraštyje nuo didžiojo ąžuolo krito lapai. Krito nuo visų medžių.

             Viena ąžuolo šaka buvo aukščiau už kitas, išsikišusi toli į pievą. Pačiame jos gale vienas šalia antro kabojo du lapai. <...>

            - Kodėl mes turime išnykti?..

            Antrasis paklausė:

            - Kas atsitiks mums, kai nukrisime?..

            - Leisimės žemyn.

            - Kas ten apačioje? <...>

           - Dar yra laiko, - ramino pirmasis. - Verčiau prisiminkime, kaip buvo gražu, kaip nuostabiai gražu! Kai pasirodydavo saulė ir imdavo taip svilinti, jog pajusdavau sveikatos perteklių. Ar dar atsimeni? O rasą rytmečio valandomis... ir švelnias, žavingas naktis... <...>

           Jo balsas nutrūko. Jis buvo švelniai nuplėštas ir nuplasnojo žemėn.

           Atėjo žiema."

        

        -  O mes mirsime, o kada mes mirsime? Kažkada? - klausia mažylis. 

       - Kažkada, - atsakau. Užaugsi, pasensi, dar pasensi, dar... ir kažkada mirsime. O dabar džiaukimės tuo, kad šiandien esame čia, kartu ir už lango šviečia saulė. 

        

          Ruduo - toks metas. Gamtos ciklas diktuoja savo taisykles, išskrenda paukščiai, daugėja laiko apmąstymams. 

       Neįprasta, bet laukiu Kalėdų. Laukiu vaikų Kalėdų ir džiaugsmo jų akyse rytais radus kišenėse saldainius. Ir girgždančio sniego jau laukiu. Gera, kai yra, ko laukti ir, su kuo dalintis.

Susiję įrašai: 

Auksinis spalio ruduo

Rudens rytas, kai bokštas paskendęs debesyje

Šaltinis: Landscapes 2.0

           Auksinis rudens rytas ritasi nuo kalno. Rytinis miesto šurmulys įtraukia ir praryja. Visai dienai. O paskui ateina naktis. Tokia šalta, žvaigždėta ir juoda. Rudens miegas kaip meškos. Aušta lėtai. Užsidėjus nematomą baltai juodą skrybėlę gali stebėti miestą, tarsi knibždantį skruzdėlyną. Savotiškai baisu būti vienam iš daugelio.

       Kartoju sau "Erelio dovana yra galimybė turėti galimybę", žodžiai su milijonu, tūkstančiais milijonų prasmių. <...> "Kiekvienam gyvam padarui, jei jis šito trokšta, garantuojama galimybė ieškoti plyšio į laisvę ir per jį iškeliauti <...> (Castaneda, 2008).

Rudens kelias, kai nebelyja žvaigždėmis

Šaltinis: Panoramio. Google maps

       Kelią nueina einantis - skamba man galvoje. Už lango giedras dangus, reti debesys pavydėtinai ramūs, sustingę medžiai ir žolė, žalia lyg vasarą. Toks raudonas saulėlydis. 

 - Ten žvaigždė, žiūrėk, - sušunka mažylis.
        Rugsėjį jos nekrenta.

      "Jei karys nori sėkmės, sėkmė pas jį ateina ramiai... jis labai stengiasi, bet nė kiek nepersitempia. <...> Asmeninė jėga - tai toks jausmas. Tarytum laimė. Dar galima pavadinti jį nuotaika. Asmeninė jėga kaupiama gyvenimo kovose" (Castaneda, 2008). 

      Sėkmė regima iš tolo, iš paukščio skrydžio, o kovos - čia pat. Kasdien prašosi įveikiamos.

 ***

Turiu aš paukščių didelius pulkus,
Didžiausių grifų, sakalų, erelių;
Ištiesę spindinčius, žvalius kaklus,
Dangaus erdvėn laisvi jie kelias.

Ir kylant jiems vis plečias jų sparnai,
Kaip debesys didi, galingi;
Po kojomis kaip sraigės sukasi kalnai;
Kaip lašas jūros spindi;

Ir jiems nutūpti žemė per maža.

Išdidūs ir sparnais nubraukdami žvaigždes
Ir nepavargę niekada

Per šaltas, dideles dangaus erdves
Kaskart platėjančiais sparnais
Manieji paukščiai skrenda amžinai.

1944.V.5 V. Mačernis "Paukščiai"

        

Smėlis, jūra, pušys ir vėjas

Juodkrantė, 2014

          

         Atostogos, prasidėjusios grafaičių Žanų istorijomis (K. de Montepinas "Grafaitė Žana", 1994; Gi de Mopasanas "Vieno gyvenimo istorija", 1985), nuspalvintomis briliantine žaluma, nusidriekė į šeimos fotosesiją Obelų sode, paprastai nežemiškas vestuves, saulėtą Nidos kempingą, klegantį vaikų juoką, susimąsčiusias jų akis Raganų kalne ir, grįžus, šmėklų baimę tamsoje. Pagaunu save, pamiršusią, kuri šiandien savaitės diena. Gera.

        - Mama, o kodėl tu sakei, kad čia namelis ant ratų - čia gi kemperis, aš pats mačiau! - sušunka mano berniukas. Nusijuokiu ir linksiu - juk tiesa. 

      - O čia, žiūrėk, žiūrėk, ar tu žiūri - Mėnulis užstoja Saulę - pažiūrėk, koks didelis! - įsiterpia mažasis. Tokie pokalbiai pripildo sielą žinojimo, o apiberta bučiniais, tuo įsitikinu.

      Artėjant naujiems vėjams, kurie šiandien išraiškingai sriūbauja už lango ir nešioja pasimetusias širšes, jaučiamas pokyčių kvapas. Santūri ramybė išlieka.

    "Kasdienio gyvenimo pasaulyje mūsų žodžius ar sprendimus galima labai lengvai permainyti, atšaukti. Vienintelis neatšaukiamas dalykas pasaulyje - mirtis. Kita vertus, magų pasaulyje natūralią mirtį galima atitolinti, o štai mago žodžio atšaukti - ne. Magų pasaulyje sprendimai nekeičiami ir nepersvarstomi. Vos priimti, jie įsigalioja amžiams." (Castaneda, 2008). Ilga abejonė pasėja nerimo sėklą.

Susiję rašiniai:
Apie gebėjimą priimti sprendimus ir nesigręžioti atgal

Šešios skrybėlės, penkios akys ir sraigės lietuje

Šaltinis: Just

      

     Ryto metas ypatingas - su bėgančiomis sraigėmis, vėjo ir lietaus lankstomais medžiais, gaivinančiais lietaus lašais ant veido ir draugiškais įvairaus dydžio besivaikštančiais šunimis. Cinamono ir kavos kvapas kyla ir išnyksta tarp ant stiklo nubėgusio lietaus lašų. Išnyksta lyg juodos katės siluetas po nedidele pušimi pilnaties naktį. Televizijos bokšto nesimato. 

         Šiandien užsidėjus Geltoną pozityvaus mąstymo skrybėlę mano atradimas - penkios akys. Akys, kurios, kaip teigia T. Misiukonis (2013), padės pamatyti ir įvertinti savo turimas nuostatas bei atrasti pokyčių pradžią. 

***

            Penkios akys:

   1. Faktų surinkimas, suprask, ką galvoji.

   2. Jausmų atskleidimas, įvardink kaip jautiesi.

   3. Taisyklių apžvalga - įvertinimas, kas tau trukdo.

   4. Nematomo įvertinimas - ko tu nematai?

   5. Pokytis. Ką reikėtų keisti?

***

      Šios akys - tai vienas paieškos būdų, kuris gali padėti išgyvendinti neracionalius susikurtus draudimus, taisykles ir įsitikinimus. Mumyse styrančios ir nesikeičiančios nuostatos ne visuomet yra teisingos. Jos sensta ir praranda aktualumą, todėl baimė keisti gali trukdyti esminiams pokyčiams.