2014 m. kovo 30 d., sekmadienis

Rytas, kuris ištirpęs žolėje




      Rytas. Rytinė kava lygiu lyg veidrodis paviršiumi. Rytinis saulės tunelis ant išbalusios žolės su perregimom pienių dulkėm nepaprastai spindi. Baigiasi kovas. Įsibėgėja pavasaris. Gražu. Tik ramybė kažkur išnyko. 

    "Susiduręs su kliūtimis, kurių negali įveikti, karys trumpam atsitraukia. Jis leidžia savo protui klaidžioti. Tuo laiku užsiima kitais dalykais. Bet kokiais. <...> Kiekvienas gali matyti, ir vis dėlto mes nusprendžiame neįsidėmėti to, ką matėme" (Castaneda, 2008).

    Galbūt todėl kasmet stebimės pavasariu ir lyg vaikai klausinėjame "kodėl"?




2014 m. kovo 16 d., sekmadienis

Dienos vertė ir laimės paieškos


Šaltinis: Tulip flowers

          Vaizdas ryte už lango nenuteikia pavasariškai - didžiulės baltos skrajojančios snaigės kovą negražios. Man rodos, žiema susipainiojo.

        "Kiekviena diena išmintingam žmogui - naujas gyvenimas. <...> Norėčiau, kad apie savo gyvenimą imtum galvoti kaip apie smėlio laikrodį. Viršuje yra gausybė smėlio smiltelių; jos lėtai ir lygiai byra per ploną kakliuką laikrodžio viduryje. Nei tu, nei aš nepriversime išbyrėti daugiau kruopelių nepakenkę laikrodžiui. Mes esame labai panašūs į smėlio laikrodį  Kai nubundame ryte, mūsų laukia šimtai įvairiausių darbų, kuriuos, kaip mes manome, reikia atlikti tą dieną. Jeigu ne mėginame viską atlikti vienu metu, o leidžiame viskam vykti lėtai ir tolygiai kaip byrančioms pro ploną smėlio laikrodį smiltelėms, tik tuomet nerizikuojame sugadinti savo psichologinės ir fizinės sveikatos" (cit. iš Carnegie, 2010). 

          Kitaip tariant - viena smiltelė, viena užduotis. Paprastas patarimas, bet kaip sunku jo laikytis! Kai pavyksta, tuomet ir laimė atrodo kitokia. Šios dienos laimė - šimtasis įrašas blog'e - lyg saulės blyksnis snaigių jūroj. "Yra laimės pasaulis, kuriame visi dalykai vienodi. Dalykai vienodi, nes nėra kam paklausti, kuo jie skiriasi. <...> Mums tėra vienas pasaulis - žmonių pasaulis. Ir mes turime gyventi jame džiaugsmingai" (Castaneda, 2008).





2014 m. kovo 11 d., antradienis

Postmodernizmas, vertybės ir pavasario gyvavimo ciklas



Šaltinis: Voruta



          Filosofinis aukso dulkėmis spindintis rytas. Tolumoje namų kontūrai. Lietuvos namų - tyliai pagalvoju. Nepaprastai gražu. Su sūnum pasikartojam vėliavos spalvas. Nuostabus rytas pamažu kelia žolę. 

          "Postmodernizmo filosofija, estetika, menas yra Vakaruose įvykusio praregėjimo padarinys - Europos kultūra, kurios atstovai iš aukšto žvelgė į kitas kultūras ir civilizacijas, ne tik nėra "ideali" ir "vienintelė teisinga", tačiau ir jos sukurtų vertybių hierarchijos pasaulis pasirodė mažiau stabilus nei tradicinėse Rytų civilizacijose. Europoje susiformavę mąstymo principai, meninės kūrybos formos, estetiniai idealai, vertybių hierarchija nėra universalūs, vieninteliai galimi <...>" (Andrijauskas, 2009). Ši profesoriaus įžvalga man pasirodė labai taikli dabartinio chaoso ir susiskaldymo laikotarpiu.

        Esmė - vaizdas, kartais puikus lyg rytas, kartais bukas ir tuščias, menkavertis, popkultūros išraiška. "Tolimųjų Rytų rašto esmę sudarantis hieroglifas yra vizualinė struktūra, daugiakryptės, laisvai fomruojamos vaizdinės kultūros modelis, idealiai atitinkantis į vaizdą krypstančios postmodernistinės civilizacijos poreikius" (cit. iš ten pat). Idealu būtų vaizdinei kultūrai suteikti Rytų kraštų prasmių. Paslapties.

      "<...> O kai neturi asmeninės istorijos, nereikia niekam nieko aiškinti, niekas ant tavęs nepyksta ir nenusivilia tavo poelgiais. Bet svarbiausia - tavęs nekausto artimųjų mintys ir lūkesčiai" (Castaneda, 2008).
     




2014 m. vasario 23 d., sekmadienis

Kasmetinė "Knygų mugės" vilionė




     Šiemet kaip ir praėjusiais metais ypač godžiai prarijau Vilniaus knygų mugei skirtas savo kelias valandas. Rytas buvo pilnas rūko, seniai tokio nemačiau. Smagiai nuteikė į ir iš mugės kursuojantys autobusai, reguliuojami mašinų srautai. Ėjau tiksliai žinodama, ko noriu ir radau tiek, kad sunku buvo nešti, o jeigu būčiau likus ilgiau, tikrai būčiau ir dar, ir dar antra tiek radusi. Kol pereisiu prie e-knygų taip ir bus. Man popierius net kvepia. Naujas, nes senoms knygoms turiu alergiją. Bet ateis laikas, ir transformacijos įvyks, o šiandien džiūgauju kaip vaikai. 

     Kuriems parnešiau štai tokius gėrius:



Šaltinis: Nieko rimto



       Plačiau apie knygelę rašoma leidyklos "Nieko rimto" tinklapyje čia. Tai graži, šilta ir jauki istorija apie šunelį, nusprendusį ieškoti kitų šeimininkų ir vis tik supratusį, kad tai, ką turi, yra gerai. Ypač gražios knygelės iliustracijos, Benas buvo sužavėtas paukščiukais medyje.




Šaltinis: knygos.lt



      Ši knygelė - puikus atradimas visai šeimai. Bent jau mes ieškojome Jono visi ir uoliai. Plačiau apie knygą rašo leidykla "Nieko rimto" tinklapyje čia. Yra ir antroji Jono paieškų knyga, ypač malonus ir bendraujantis su vaikais pardavėjas sakė, kad joje paieškos sudėtingesnės. Mano vaikams tokie smulkūs piešiniai ir ką nors juose ieškoti ir surasti labai patinka. Smagiai nuteikia tokio stiliaus paplūdimio knibždėlynas, jūra ir gausybė laivų joje, su krūva išsibarsčiusių žmogelių ir pan. Verti lapą ir krykštauji - tikrai smagu - rekomenduoju. 

     Suviliojo mane, tiek trypčiojusią Joanne Harris gerbėją, "Mėlynakis berniukas" (Versus Aureus, 2012). Imponavo kaina, daugiau nei per pus mažesnė nei knygyne. Keistas pasirodė kitoks nei skaitytų knygų žanras - trileris, nors tema auktuali ir neabejoju, įtikinama. Knygos peržiūra pateikiama Mano knygų pasaulis čia.



 Šaltinis: Novum



    Sau radau ir du rimtus, filosofinius rinkinius už juokingą kainą - Postmodernizmo fenomeno interpretacijos. Sud. A. Andrijauskas // Vilnius: Versus Aureus, 2009 ir Valios metafizika: Schopenhauerio filosofijos interpretacijos. Sud. A. Andrijauskas // Vilnius: Versus Aureus, 2008. Plačiau apie pastarąją rašo lrytas.lt bibliotekos tinklaraštyje čia. Taip pat įdomūs svarstymai pateikiami Aplinkelių tinklaraštyje.


         
          
Šaltinis: manoknyga.lt

      
       Mano tikslas buvo ilgam apsistoti knygyno Humanitas stende. Ir užtrukau ilgam. Kaip ir praėjusiais metais radau tris naujausias ir be abejonės puikias knygas mano mokslinių interesų sritims papildyti: lyderystės, žinių vadybos ir vadybos požiūrių integracijos temomis. Nepaprastai džiaugiuos. O kur dar kitos salės - visa laimė, kad senų, ir labai senų knygų salėje negalėjau ilgai užsibūti.

         Yra dar viena proga, kuri nuteikia pakiliai - tinklaraštį aktyviai rašau jau dvejus metus! Laikas bėga, vos spėji suktis, mėlynas dangus, bepradedanti žaliuoti žolė, saulės blyksniai, nebelikusio ryto rūko atminties vaizdiniai ir ateities piešiniai - tarsi gyvenime ieškotum Jono. :)



Susiję rašiniai:
Apie vertybes, siekius ir gyvenimo gerovę
Knygų mugė - apčiuopiama naudos tikimybė kasmet, ar nesikeičiantys stendai ir žmonių jūra?




2014 m. vasario 15 d., šeštadienis

Apie entuziazmą darbui


Šaltinis: Delfi.lt

    Už lango žvelgiant - rodos, pavasaris atėjo netikėtai. O pavasario meilė darbui ypatinga. Prisimenu G.Ivanausko teatro spektaklį (o gal tai spektaklis, kuriame jis tik vaidino) su ryškiu ir aistringu šauksmu apie entuziazmą. Įstrigo - "kur Jūsų entuziaaaazmas?! <...>". Iš tikrųjų, kur gi jis?O kur mėgstamas darbas?

     Negaliu nepacituoti kelių taiklių L. Gerstner (2010) minčių iš knygos apie IBM sėkmę:
    "Neįmanoma sukurti puikių kompanijų, remiantis vien procesais. Tačiau, <...> jei jūsų bendrovės procesai pasenę, nesusiję ir lėti <...>, jūsų laukia pralaimėjimas.
     Problema ne ta, ar drambliai gali pranokti skruzdėles, o ta, ar konkretus dramblys gali šokti. Jei gali, tai tada skruzdelytėms reikia nešti muilą iš šokių aikštelės".

     Taigi, be motyvacijos, lankstumo ir palaikymo entuziazmo tikėtis yra mažų mažiausiai naivu.