Šešios skrybėlės - šeši kūrybiško mąstymo būdai

Šaltinis: Austėjos dienoraštis

     Gegužės vidurys. Praūžė savaitgalis su kažkur vykstančiais renginiais. Norėtųsi žengti pirmyn septynmyliais batais. Į vasarą. Į baltas naktis ir stebuklingus, gaivius rytus be kasdienio chaoso ir spaudimo.

        Besigilindama literatūros platybėse lyg tarp kitko užkliuvo toks terminas kaip "overthinking". Man patiko. Kaip ir naujai atrastas koučingas. Yra ir kita mąstymo pusė - šešios mąstymo skrybėlės. Šio kūrybino mąstymo tikslas - įsitraukti į kūrybiško mąstymo procesą, atrasti idėjų ir sprendimų, ieškoti atsakymų į klausimus. Svarbu išbūti su tinkama skrybėle tiek, kiek reikia.

       Galima atrasti sąsajų su meno terapija. Šis požiūris lyg vizualizuota Stiprybių Silpnybių Galimybių ir Grėsmių (SSGG) analizė. Procesų, veiklos ir rezultatų peržiūros visuma orientuota į kokybiškesnius ateities rezultatus tiek individualiame, tiek organizaciniame lygmenyje.

         Balta skrybėlė - neutralus, objektyvus mąstymas.

         Raudona skrybėlė -  emocinė perspektyva.

        Juoda skrybėlė - idėjų rizikų ir sunkumų analizė.

        Geltona skrybėlė - pozityvios, optimistinės perspektyvos pusių paieškos.

        Žalia skrybėlė - energija, šviežumas, augimas, veiksmingi sprendimai ir alternatyvos.

        Mėlyna skrybėlė - dangus. Žvilgsnis į situaciją iš viršaus (pagal Misiukonis, 2013).

   

       Šešios mąstymo perspektyvos atveria kitokias galimybes ir neatrastas erdves. Kaip ir bėgiojimą rytais saulei sugeriant ryto kvapus.

    

Apie gebėjimą priimti sprendimus ir nesigręžioti atgal

Šaltinis: eFoto.lt

      Tyli pavasario naktis. Ankstyvas rytas. Alyvos ir artėjančios vasaros kvapas. Vaiko šokis. Ča ča ča - slysta parketu žingsneliai, aidi juokas, plojimai. Ir prieš akis iškyla nepaprastas aiškumas. Lyg stiklas. Sprendimas priimtas. Tiesiog vieną ryta supranti, kad bus taip. Ramybė nuteikia maloniai.

     "Geriausia gyventi taip, kaip gyvena karys. Jis nerimauja ir svarsto prieš ką nors nuspręsdamas, tačiau, kai jau nusprendė, galvos nebesuka, nebesikankina, nes jo laukia milijonai kitų sprendimų. Štai taip elgiasi karys" (Castaneda, 2008). Paprastumas, kuris reikalauja ypatingai daug pastangų. "Pykti verta tada, kai jauti, kad žmonių poelgiai reikšmingi. Laikas liautis taip jausti. Žmonių veiksmai begalybės akivaizdoje svarbūs būti negali" (cit. iš ten pat). 

    Sprendimų priėmimui esmė sutelkiama į galutinį tikslą ir jo pasiekimo būdus - "kiek tai yra realu? Kokių resursų tam gali prireikti? Kaip vertini savo ambicijas? Kiek jautiesi turintis energijos savo tikslui siekti?" (Misiukonis, 2013). Svarbiausia - įsipareigoti veikti. Esant maloniai veiklai, pykčiui ir svarstymams vietos tiesiog nelieka. O galimą norą grįžti atgal užgožia milijonai naujų daugiau ar mažiau svarbių sprendimų.

     Šiandien tarptautinė darbo diena. Tai - šventės proga turėtume dirbti dvigubai - tiesa? 

Kino pavasaris 2014: apie meilę kinui

Šaltinis: Kino pavasaris

         Aš iš tikrųjų net nežinau, kuo gi toks ypatingas Paryžius. Tiesiog jis gražus, paslaptingas, išgirtas, svetingas ir tartum savas. Todėl "Kino pavasario 2014" festivalyje pasirinkau Roger Michell filmą "Savaitgalis Paryžiuje", Viasat komedijų programos dalį. Laikas neprailgo, filmas nuteikė smagiai pagrindinių aktorių (už šį vaidmenį pagrindinis aktorius Jimas Broadbentas pripažintas geriausiu aktoriumi 2013 m. San Sebastiano kino festivalyje) ir tobulos aplinkos dėka. Scenarijus lyg ir ne iš ypač originalių, bet gi atradimai slypi paprastuose kasdieniuose dalykuose. Noriu į Paryžių vėl! :)

 Šaltinis: Kino pavasaris

            Joel Coen ir Ethan Coen filmas "Groja Liuvinas Deivisas" iš festivalio Meistrų programos nukelia į 1961-ųjų Niujorką, kuriame pagrindiniam atlikėjui labai nesiseka. Folk muzikos atlikėjas rašo poetiškas dainas ir virtuoziškai groja gitara, bet jo albumai nepopuliarūs. Tikras meistrų filmas - klasika tiek vaizdai, kamera, spalvos. Geras, rekomenduoju. Dabar vyksta festivalio pratęsimas - yra galimybė pamatyti ir šį filmą.

Šaltinis: IMDB

              Festivalio konkursinėje programoje "Baltijos žvilgsnis" rodomas vieno iš keturių manifesto „Dogma“ iniciatorių Søren Kragh-Jacobsen filmas "Lūšies valanda" - sunkus. Toks dvilypis jausmas apima - tarsi užslėptai bandai gailėti nusikaltusio žmogaus užuot verkęs dėl jo nekaltų aukų. Filmas lyg akmuo. Stiprus. Man net norėjosi išbėgti, o ne mintyse dėlioti, kas, kaip ir kodėl. Bet kas nori psichologinės dramos ir eksperimento - gero žiūrėjimo. Žinoti verta. 

          Geras kinas yra taip pat gerai kaip ir gera knyga. Kiekviena istorija mus praturtina. Kaip ir vaikų klausimai skatina juoktis, verkti ir kūrybiškai mąstyti:

            - Mama, jeigu tu būtum vyras, būtum Benas? (Benas, beveik 3 m.)  :)

Rytas, kuris ištirpęs žolėje

Šaltinis: Už tuštybės ribų

      Rytas. Rytinė kava lygiu lyg veidrodis paviršiumi. Rytinis saulės tunelis ant išbalusios žolės su perregimom pienių dulkėm nepaprastai spindi. Baigiasi kovas. Įsibėgėja pavasaris. Gražu. Tik ramybė kažkur išnyko. 

    "Susiduręs su kliūtimis, kurių negali įveikti, karys trumpam atsitraukia. Jis leidžia savo protui klaidžioti. Tuo laiku užsiima kitais dalykais. Bet kokiais. <...> Kiekvienas gali matyti, ir vis dėlto mes nusprendžiame neįsidėmėti to, ką matėme" (Castaneda, 2008).

    Galbūt todėl kasmet stebimės pavasariu ir lyg vaikai klausinėjame "kodėl"?

Dienos vertė ir laimės paieškos

Šaltinis: Tulip flowers

          Vaizdas ryte už lango nenuteikia pavasariškai - didžiulės baltos skrajojančios snaigės kovą negražios. Man rodos, žiema susipainiojo.

        "Kiekviena diena išmintingam žmogui - naujas gyvenimas. <...> Norėčiau, kad apie savo gyvenimą imtum galvoti kaip apie smėlio laikrodį. Viršuje yra gausybė smėlio smiltelių; jos lėtai ir lygiai byra per ploną kakliuką laikrodžio viduryje. Nei tu, nei aš nepriversime išbyrėti daugiau kruopelių nepakenkę laikrodžiui. Mes esame labai panašūs į smėlio laikrodį  Kai nubundame ryte, mūsų laukia šimtai įvairiausių darbų, kuriuos, kaip mes manome, reikia atlikti tą dieną. Jeigu ne mėginame viską atlikti vienu metu, o leidžiame viskam vykti lėtai ir tolygiai kaip byrančioms pro ploną smėlio laikrodį smiltelėms, tik tuomet nerizikuojame sugadinti savo psichologinės ir fizinės sveikatos" (cit. iš Carnegie, 2010). 

          Kitaip tariant - viena smiltelė, viena užduotis. Paprastas patarimas, bet kaip sunku jo laikytis! Kai pavyksta, tuomet ir laimė atrodo kitokia. Šios dienos laimė - šimtasis įrašas blog'e - lyg saulės blyksnis snaigių jūroj. "Yra laimės pasaulis, kuriame visi dalykai vienodi. Dalykai vienodi, nes nėra kam paklausti, kuo jie skiriasi. <...> Mums tėra vienas pasaulis - žmonių pasaulis. Ir mes turime gyventi jame džiaugsmingai" (Castaneda, 2008).