Sakmės apie jėgą ir pergales

C. Monet, San Giorgio Maggiore at Dusk, 1908

     "Vidinis dialogas laiko mus prispaustus prie žemės. Pasaulis yra toks ar anoks tik todėl, kad mes įsikalbame, kad jis toks ir anoks. Vartai į magų pasaulį atsiveria tada, kai karys išmoksta sustabdyti vidinį dialogą" (Castaneda, 2008).

       Žmogus jau taip sutvertas, kad jam lemta nuolat mokytis ir panirti į nesuvokiamus pasaulius.  Kaip mūsų keturmetis pasakė - "<...> o tų saulių gi begalės". Praeitis - tai nustatyti atramos taškai ketinimams. Pasirinkus tikslus ir ketinimus priimami sprendimai. "Tikras sprendimas reiškia paprastą dalyką - tai, kad atmetami kiti sprendimai" (Taylor, 2010). Pasitraukti iš ten, kur šiuo metu esame, gali lemti būtinybę ko nors atsisakyti. Tai nėra lengva, bet pasikliovus valia ir savimi - įmanoma. 

      Vakar su vaikais lankydamasi bibliotekoje sutikau labai nepakančių žmonių, gaila, kad tokių žmonių vis daugėja. Žinoma, geriausias ginklas - šypsena, tačiau tądien man jos trūko. 
"Kai pasiekiama vidinė ramybė, visa kas tampa įmanoma. Vidinis dialogas liaujasi taip pat, kaip ir prasideda - valios veiksmu" (Castaneda, 2008). 

      Reikia peržiūrėti, kur manoji valia slepiasi savaitgalį ir pasitikrinti kelio kryptį ir tikslus. Vis dar mokausi ir tobulėju planuojant laiką. Kai per dieną sulaukiu bent trijų dvimečio mažylio klausimų apie mano sakinių rašymą (taip suprantamai vaikams vadinu savo mokslus), važiavimą į universitetą ar biblioteką, dar tvirčiau suprantu - kad laikas yra Dovana. Ir ja reikia mokėti naudotis ypač skrupulingai. Užduočių ir veiksmų hierarchija leidžia vertinti save ir pajusti tam tikrą saugumą.

Vėjuoto Lapkričio blaškomos mintys

Šaltinis: Laikrodininkas

   "Kažkur giliai po mūsų gyvenimą apgulusiais dulkių, baimių ir ribojančių įsitikinimų sluoksniais tūno jausmas, kad gebame gerokai daugiau ir mūsų gyvenimas gali būti kitoks. Raginu <...> pradėti, kad ir kaip būtų sunku, aiškintis, kokia yra jūsų esmė" (Taylor, 2010).

     Taigi, siektina ramybė aplanko tuomet, kai nuspredžiame gyventi pagal norimą viziją. Visiška ramybė - dvasinė būsena, kai einame nuo nuostatos "turiu-darau-esu" prie nuostatos "esu-darau- turiu" (cit. iš ten pat). Vizijos man nuo studijų laikų primena Vytauto Mačernio kūrybą:

7.

Vidunaktį dažnai
Aš pabundu,
Kada keistai, keistai
Visuos namuos tylu,

Ir aš nebežinau,
Kas daros su manim,
Bet man kaskart sunkiau
Tokiom naktim

Išspręst gyvybės ir mirties lygtis
Su begale nežinomųjų.
Veltui aš laukiu: niekas man nepasakys,

Atėjęs iš erdvių giliųjų,
Kodėl kas nors yra? Kodėl aš pats esu
Didžiausia paslaptis visatos slėpinių?

[Šarnelė, 1943.X.17], Rudens sonetai iš ciklo „Metai“ (rinkinys „Poezija“, 1961). Plačiau čia.

   Savojo "Aš" paieškos reiškia, kad būtina pakilti į naują lygmenį - energijos, susitelkimo ir didžiavimosi. Apie "Aš" paieškų svarbą tinklo visuomenėje rašo ir Castells (2005, 2006, 2007). Savirealizacija aptariama ir žinomoje Maslow piramidėje kaip siekiamybės išraiška. Žinojimas, ko nori ir ko nenori - savo vizijos kūrimo dalis. Dabar svarbiausia - išlaukti. Sistemingai ir tvarkingai uždavinėti klausimus. Lyg vaikai, - o kada tu būsi sena? O kas tu būsi, kai pabūsi močiute? O kada aš mirsiu?

     Man rodos, kad būtent lapkritis yra žavus prasmių ieškojimo mėnuo. Lapkričio pradžios šventės verčia susikaupti, pliki medžiai su trim lapais, viena kita antis upėje, debesų užgožta saulė ir dulksna tą "Aš" perkelia į gamtos ciklą. Taikoje esi ne vienas.

     "Vienintelis veiksmingiausias būdas ką nors kesiti savo gyvenime - elgtis taip, tarsi tas pokytis jau būtų įvykęs" (Taylor, 2010).  Fantastika. Skamba lyg "Naujosios geografijos" atradimas.

     ***

     Šiandien dainuojam vieną didelį ir ilgą VALIO tėčiui gimimo dienos proga - būk laimingas!

     

Susiję rašiniai:
Kai krenta paskutiniai lapkričio lapai
Pokyčių prasmės beieškant

Desiderata: tarp triukšmo ir skubėjimo

Šaltinis: Shades of Grey

       Prieš pusantrų metų rašiau apie grįžimą. Šį vakarą vėl grįžau. Tekstas, kuris dalina ramybę:

Ramybės beieškant: Desideratos išmintis

      Visa esmė slypi lūkesčių konvergencijoje, teigiama, kad "mėginimas programuoti atsakymus kintančioje ir neapibrėžtoje aplinkoje gali pasirodyti esąs neefektyvus" (Williamson, Rinkos ir hierarchijos, 2008). Menas - neieškoti atsakymų ir negalvoti apie tai, kas bus, kas neišvengiama, o mėgautis duotybe čia ir dabar. 

Apie vėjo blaškomus lapus, rudens magiją ir pilnatį

Šaltinis: Emme magazine

    "Ištvėriau vakar. Galiu ištverti šiandien. Tačiau neileisiu sau galvoti, kas gali nutikti rytoj" (Carnegie, 2010). Toks švilpiantis vėjas už lango ir bokštas rūke.

    Spalvota gimtadienio dėlionė ir atskaitos taškas seniems naujiems tikslams pasiekti. Skardus vaikų juokas ir meilūs apsikabinimai - didžiausia dovana.

    Toli už miško pulsuoja jūra. O gal žydrieji vandenynai, kuriuose gęsta raudona saulė. Žydrieji vandenynai. Žvilgsnis pirmyn ir reagavimas į dinamišką aplinką, apie tai rašo Kim ir Mauborgne (2006).



Susiję rašiniai:
Mano spalis arba odė pagyroms 
Šeši esminiai žydrųjų vandenynų strategijos principai

Auksinis spalio ruduo

Šaltinis: 30 Things to Do In Autumn 

      Vėjui barstant auksinius lapus geltonais žingsniais tyliai ateina spalio ruduo. Ruduo - nerimo metas. Kai ilgėja dienos tamsa, susiformuoja tamsos baimė. Žinoma, geriausia būtų ją įdėti į maišą ir nukišti gilyn į spintą, tačiau ne viskas taip paprasta kaip Kakei Makei gali pasirodyti (Žutautė, 2012). 

       Ruduo - apmąstymų ir susikaupimo metas. Bet "žmogus sukurtas ne tam, kad suprastų gyvenimą, o tam, kad jį gyventų" (Carnegie, 2010). 

     Susiję rašiniai:

 Kai krenta paskutiniai lapkričio lapai

 (Ne)eilinis bandymas nerimą paversti pozityvu