Apie krizę ir kitus nerimo demonus (II)

P. A. Renoir, šaltinis: The Regular Guy Believes

   "Pats geriausias drąsos matas yra nugalėta baimė" (N. F. Dixon, cit iš Tracy, 2007). O tinkamas bendravimas ir bendradarbiavimas su žmonėmis gali lemti sėkmę.

    Problema, turinti tik vieną apibrėžimą iš esmės nėra tikroji problema, kuriai įveikti reikalingi esminiai gebėjimai. Esminiai gebėjimai - tai tokie įgūdžiai, kuriuos Jūs atliekate ypač gerai ir juos naudodami įgyjate konkurencinį pranašumą rinkoje. Problemų rūšiavimas, tikslų išsikėlimas, jų svarbos nustatymas ir neesminių veiklų atsisakymas sudaro prielaidas sėkmei.

    "Kiekviena minutė, praleista planuojant veiklą, sutaupo dešimt darbo minučių" (Tracy, 2007). Krizei reikia ruoštis iš anksto. Planavimas neįmanomas be svarstymo ir abejonių, kurias reikia užsirašinėti. Iš dienos darbų sąrašo išrinkite septynias veiklas ir jas išdėliokite prioriteto tvarka. 


    21 sėkmės komponentas (adaptuota pagal Tracy, 2007):

1. Ramybė. Gebėjimas ramiai pažvelgti į situaciją iš šalies.
2. Pasitikėjimas gebėjimais.
3. Drąsa.
4. Faktų patikrinimas - informacijos paieška ir įsitikinimų patvirtinimas.
5. Atsakomybė.
6. Filtras. Informacijos ir neesminių veiklų atsisakymas.
7. Situacijos valdymas - problemos sprendimo būdų paieška.
8. Bendravimas/bendradarbiavimas.
9. Trukdžių pašalinimas. Įvardinus probleminius veiksnius, jų atsisakymas.
10. Rezultatyviausių veiklos sričių palaikymas.
11. Kontratakavimas. Karinio puolimo principo palaikymas. Ryžtas.
12. Paprastumas - dažniausiai teisingas pats paprasčiausias ir aiškiausias problemos sprendimas.
13. Poilsis. Siekiant gerų rezultatų, dienos režimo laikytis būtina.
14. Atkaklumas. Gebėjimas niekada nepasiduoti ir nenuleisti rankų.  

 
    "Darbštumu ir meistriškumu įmanoma pasiekti bemaž viską. Didingi darbai padaromi ne jėga, bet atkaklumu" (S. Johnson, cit iš ten pat). Ryto saulė leidžia tvirtai pasitikti dieną.


Susiję rašiniai:

11 dienos optimizavimo principų
Apie tikslus: 7 priežastys, kodėl jų reikia
(Ne)eilinis bandymas nerimą paversti pozityvu
 Apie krizę ir kitus nerimo demonus (I)
     

Apie krizę ir kitus nerimo demonus (I)

C. Monet, Įspūdis, saulėtekis (Impression, soleil levant) (1872/1873), šaltinis: Vikipedija

     Gerdama rytinę kavą, klausydamasi pievoje dūzgiančių vabzdžių ir čiulbančių paukščių, vis primenu sau "nesitraukite, nenuleiskite rankų, nes čia ta vieta ir tas laikas, kai potvynio bangos ima slūgti" (H. B. Stove, cit. iš Taylor, 2007).

      Ramus suvokimas, kad didelė nesėkmė iš tikrųjų yra tik užmaskuota nauja galimybė, verčia ieškoti nerimo priešnuodžių, kurių esmė - tikslingi veiksmai.

       "Kol į žmogaus gyvenimą ateina sėkmė, jis dažnai patiria daugybę laikinų pralaimėjimų. O pralaimėjimo akivaizdoje lengviausia ir logiškiausia atrodo visa tai baigti. Deja, šitaip pasielgia daugelis" (N. Hill, cit. iš ten pat). Taigi, svarbu tai, ką įmanoma padaryti ir kaip pasielgti krizės situacijoje - "nesvarbu, kaip žemai krintate - svarbu, kaip aukštai paskui sugebate pakilti" (C. Jones, cit iš ten pat).

       Per amžius patvirtintą tiesą "šlovingas tas, kuris daug klumpa, bet vis atsistoja" (Konfucijus, cit. iš ten pat) pritaikant šiandien žymi esminės žmogiškosios savybės: atkaklumas, gebėjimas veikti ir drąsa. 

       

    

    

Mirties baimės šešėlyje

Čiurlionis "Pasaulio sukūrimas" 10 d.

  Turiu tokią baimę. Ir nesuprantu, kodėl, ir, ar ji pagrįsta. Nežinau, ar aš viena tokia, bet dar paauglystėje bijodavau užmigti, nes, o, jeigu.. nebepabusiu. Tuomet vydavau tokias mintis šalin, pasinerdama į įvairias veiklas, ir stengdavausi tiesiog negalvoti. Nieko negalvoti, gyventi šia diena. Šis straipsnis, kuriame akcentuojamas žinių dalinimasis, ir kelios artimųjų mirtys pastaruoju metu paskatino parašyti šia tema. 

   Kai supranti, kad Tau nebūnant pasaulis nenustos suktis: žmonės kasdien skubės į darbus, augins vaikus, tuoksis, skirsis, mylės ir nekęs.., o kur būsiu Aš? Nors priklausau katalikybės atstovams, šiuo atveju, apmąstydama situaciją, renkuosi (jei galima taip išsireikšti) labiau mano egoistiškumą tenkinantį požiūrį - kad turime ne vieną gyvenimą, t.y. gyvensime vėl, iš naujo, kitaip. Antraip nuo minčių "kas bus" tikrai nušokčiau nuo proto.

  Iš dalies ši baimė įtakojo mano norą turėti vaikų - taip tapau ramesnė, kad turėsiu ką palikti po savęs. Kita vertus ta ramybė pilna nerimasties, tik šįkart ne dėl savęs, o dėl vaikų. Gera būti vaiku ir nerūpestingai žvelgti į supantį pasaulį. Geras turėtų būti jausmas. Trimečiui užteko dar labai paprastai paaiškinti, kur dingo jo mylimas šuo pas močiutę. Tiesiog miega. Ilgai. Ar aš bijau, todėl, kad nežinau, kas bus? Taip, tai dalelė tiesos. Visa kita - nežinomybė.