Ką tik praėjusi vaikų diena dar juntama nuo džiaugsmingo klegesio namuos. O šis rytas prasidėjo tradiciniu Jorio klausimu - "O dabar savaitgalis? Tėti, tu neisi į darbą?", ir išgirdus atsakymą, kad "Taip", prasideda įprastas lipimas tėčiui ant galvos. :)
Tėti, ačiū, kad esi, toks, koks esi. Ypatingas. Paprastas. Guodžiantis. Besidžiaugiantis. Suprantantis. Be žodžių dalinantis apkabinimą. Juokaujantis. Jautrus. Šiltas. Mano tėtis.
Atsimenu, kaip pamatęs mane ašarojančią, neimdavai nieko per daug klausinėti, o tik ištardavai "Tau liūdna?", atsakius "Taip", pajusdavau jautrų apkabinimą ir švelnius žodžius "Tai paliūdėk". To pakakdavo ramybei atgauti. Paskaičiusi Austėjos straipsnius, skirtus šiai dienai (čia ir čia), ėmė ir man plaukti prisiminimai, kaip tėtis vežiodavo mane į šokių pamokas (lankiau septynerius metus), darželyje didžiuodavausi ir visiems sakydavau, kad tėtis mane pasiims anksčiau :), kaip eidavome pasivaikščioti į mišką, kaip važiuodavome į kaimą traukiniu ir nuo berods Mauručių pėdindavome pėsčiomis pakeliui nusiraškydami rojaus obuoliukų, kaip su tėčiu pamačiau Londoną, Lisaboną... Gera, kai yra ką prisiminti.
Gegužė, turtinga motinos diena, kuri man jau keleri metai yra dar ypatingesnė, nes alyvoms žydint dovanoja begalinę šilumą ir meilę. Ačiū, mama, už skaisčią meilę, pašnekesius tamsiais vakarais ir nuoširdų rūpestį!
Taip ir stovi vaizdas akyse, kaip obelims, slyvoms žydint, prieina mano du vyrai su gėlių puokštėmis ir nedrąsiai Joris ištaria "čia tau"! Dabar mes važiuosime, nupirksime mažytį tortuką ir gėlytę ir Joris pasveikins savo tėtį, kurį, matau, myli be galo be krašto. O širdyje taip saldu, tą meilę matyti, ak.
Gyvenimas tampa pilnesnis, prasmingesnis, kai turi vaikų. Tiesiog gera būti čia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą