Jūra, 2015 gegužė
Ten, kur ošia jūra ir tyvuliuoja vanduo, slepiasi žvaigždės. Šiandien jau kvepia vasara. Karštis užpila akis ir pradangina atostogų laukime. Stebiu tą patį vandens telkinį - nedrįstu vadinti jo ežeru - beveik kasdien. Šiandien vanduo nenusakomos spalvos, o aplink taip sodriai žalia - žolė, medžiai neįsivaizduojamai aukšti, rodos, pilni knibžda nenusakomos aibės gyvių. Akimirkai, kiaurai košiant šiltam vėjui, plaukams užkritus ant akių, išsigąstu.
Beveik nužydėjo pienės, alyvos dar gražios. Gegužė pralėkė akimirksniu: mūsų nepaleidžiančios ligos, atokvėpiai, pirmieji buvimo gamtoje džiaugsmai, darbų karuselė, iš nuovargio neklausanti mašina, paieškos, jūros gurkšnis, smėlis kopose ir krante, gimtadieniai (mažajam jau 4-etveri!). Tikiuosi, vasarą pavyks dažniau sustoti ir pasigrožėti nepaprasto grožio akimirkom kaip šįryt.
Gera tiesiog atsidaryti balkoną lyg terasoj, plačiai atverti langus, įkvėpti gaivaus ryto oro gurkšnių, ramiai lyg sulėtintam filme gerti baltą pieno kavą, kvepiančią cinamonu, užuosti bundančias mano mėlynai geltonas gėles, netgi prisiminti mankštą. Tokie rytai stiprina - kaip gera atsikelti anksčiau!
Susiję rašiniai:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą