Ak, rodos, ką tik alyvos jau žydėjo, buvo pirmadienis, graži, saulėta diena kaip ir šįryt. Tik mes dar nebuvome keturiese, o štai jos ir vėl žydi - metai prabėgo taip greitai, lyg vėjas!
Lyg vakar vežiau Jorį į darželį, o perpiet apsikabinusi, migdydama sūnų, žinojau, kad viskas nuo šio vakaro bus kitaip - mano mažylis staiga užaugs, nes turės broliuką. Koks jaudulys!
O dabar vyresnėlis rūpestingas - pergyvena, kad tik nepaliktume Benuko močiutei :) O ir mes tiesiog neįsivaizduojame savo pasaulio be mūsų nuostabaus pilno ketverto!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą