2015 m. sausis
Nors sausis jau persirito į antrą pusę vis dar norisi grįžti atgal - tokia jau ta duoklė praėjusiems metams. Lyg užsitęsęs blogas įprotis.
Atėjus naujai dienai, naujam vakarui, tamsoje apžiūrėjus tvirtovę ir ledą ant žolės, bežaidžiant parduotuvę ir po žvaigždėtu vakaro dangumi valgant įsivaizduojamus braškinius ir bananinius ledus, užsigeriant meduizinėmis sultimis, klausantis aidinčio radijo dainų, čiuožiant nuo apšerkšnijusios čiuožyklos, lekiant ant supynių, skraidant geltonomis supuoklėmis ir tamsoje aidint juokui, spingsi išilgais šešėliais papuoštos keistos mano miesto šviesos. Prieblanda.
Tos lempos visad mane domino, primindavo nesibaigiančius kelius, subėgančius į perspektyvą, namus su mėlynais langais ir žaliais langeliais, o kiekviename jų po atskirą kvepiantį gyvenimą. Istoriją iš kurios turėtume mokytis. Turbūt taip ir yra. O daugiausiai mes išmokstame iš savo jausmų - istorija supina jų didžiausią pynę.
- Mama, bėgam, - pasigirsta. Ir mes bėgam, vos spėju vytis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą