2014-12 Žiema
Netikėtai grįžo žiema. Tokia pūga už lango, snaigės šoka ratu ir neria į rūką. Metai prasideda nauja jėga, kurios nesitikėjome. Dar aidi spalvotų fejerverkų garsai ir dūmų apsupty kur ne kur blyksčioja nevykęs televizijos bokšto eglės spindulys, o ten, anapus gatvės iš balkono krenta spalvoti lapeliai, sukasi vėjyje ir paskęsta baltame triukšme.
Metai prabėgo lyg dar vienas didelis milžino žingsnis - toks, kokį norėtųsi sustabdyti. Paprašyčiau palaukti, neskubėti. Tas bėgimas - lyg nesibaigiantis maratonas. Derėtų pergalvoti žingsnius, arba keisti batus į septynmylius.
Sausis - ilgas ir sunkus, kol įsibėgės nuokalnė; Vasarį - laukiu Knygų mugės; Kovą - Kino pavasario; Balandį ir Gegužę užpūtę žvakutes paaugs vaikai, Birželis jau kvepės jūra, Liepa lepins šiluma, o Rugpjūtis - žvaigždėtu dangum; Rugsėjis atneš naujus beveik mokyklos vėjus, Spalis pildys savo istoriją, Lapkritį kris paskutiniai lapai, o Gruodį vėl stebėsimės, kur dingo Metai. O gal galėtų gražios dienos bent trumpam sustoti?
Nauja karuselė tuoj vėl įsibėgės. Pajudės ir pripildys baltas mintis baltų svajonių apie baltas atostogas prie jūros balto smėlio.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą