Šeši esminiai žydrųjų vandenynų strategijos principai

Šaltinis: Earth Gauge

              Lietingas vasaros rytas. Nors debesys sunkūs, bet rytas gaivus.

          

         Žydrieji vandenynai simbolizuoja šiandien dar netyrinėtas verslo sritis. Strateginis žingsnis - tai vadybos ir sprendimų visuma, kuri reikalinga siekiant kitokio konkurencinio pranašumo (pagal Kim, Mauborgne, Harvard Busniess School Press, 2006). 

              Šeši esminiai žydrųjų vandenynų strategijos principai:

1. Rinkos ribų pertvarkymas;   

2. Dėmesys bendrai situacijai;

3. Paklausos siekis už įprastos paklausos ribų;

4. Tinkamos strateginės sekos pasirinkimas;

5. Organizacinių kliūčių įveikimas;

6. Į strategijos kūrimą integruotas jos įgyvendinimas.

          Šių principų, kurių esmė - tinkamas formulavimas ir įgyvendinimas, realizacija priklauso nuo sėkmingos lyderystės ir pasirinktos organizacijos vizijos. Ne nauja, tačiau kitaip pateikta mintis apie kitokią konkurenciją atskleidžia dar vieną sėkmingo išlikimo rinkoje kelią.

Mokymasis visą gyvenimą - Vilniaus universiteto galia

2013-07-02 VU Informacijos ir komunikacijos katedra

      Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis... Esu jau dešimt metų Vilniaus universitete - mokslas žmogų puošia, tad štai kodėl aš graži. Ir, tikėkimės, jau greit nebe studentė.

        Šį rytą juoda pasipiktinusi varna priėjo, kai gėriau rytinę kavą. Tokia ji, lyg prieš audrą. Svajosiu, kad ryt vėl būtų spindintis auksinis rytas.

Apie krizę ir kitus nerimo demonus (II)

P. A. Renoir, šaltinis: The Regular Guy Believes

   "Pats geriausias drąsos matas yra nugalėta baimė" (N. F. Dixon, cit iš Tracy, 2007). O tinkamas bendravimas ir bendradarbiavimas su žmonėmis gali lemti sėkmę.

    Problema, turinti tik vieną apibrėžimą iš esmės nėra tikroji problema, kuriai įveikti reikalingi esminiai gebėjimai. Esminiai gebėjimai - tai tokie įgūdžiai, kuriuos Jūs atliekate ypač gerai ir juos naudodami įgyjate konkurencinį pranašumą rinkoje. Problemų rūšiavimas, tikslų išsikėlimas, jų svarbos nustatymas ir neesminių veiklų atsisakymas sudaro prielaidas sėkmei.

    "Kiekviena minutė, praleista planuojant veiklą, sutaupo dešimt darbo minučių" (Tracy, 2007). Krizei reikia ruoštis iš anksto. Planavimas neįmanomas be svarstymo ir abejonių, kurias reikia užsirašinėti. Iš dienos darbų sąrašo išrinkite septynias veiklas ir jas išdėliokite prioriteto tvarka. 


    21 sėkmės komponentas (adaptuota pagal Tracy, 2007):

1. Ramybė. Gebėjimas ramiai pažvelgti į situaciją iš šalies.
2. Pasitikėjimas gebėjimais.
3. Drąsa.
4. Faktų patikrinimas - informacijos paieška ir įsitikinimų patvirtinimas.
5. Atsakomybė.
6. Filtras. Informacijos ir neesminių veiklų atsisakymas.
7. Situacijos valdymas - problemos sprendimo būdų paieška.
8. Bendravimas/bendradarbiavimas.
9. Trukdžių pašalinimas. Įvardinus probleminius veiksnius, jų atsisakymas.
10. Rezultatyviausių veiklos sričių palaikymas.
11. Kontratakavimas. Karinio puolimo principo palaikymas. Ryžtas.
12. Paprastumas - dažniausiai teisingas pats paprasčiausias ir aiškiausias problemos sprendimas.
13. Poilsis. Siekiant gerų rezultatų, dienos režimo laikytis būtina.
14. Atkaklumas. Gebėjimas niekada nepasiduoti ir nenuleisti rankų.  

 
    "Darbštumu ir meistriškumu įmanoma pasiekti bemaž viską. Didingi darbai padaromi ne jėga, bet atkaklumu" (S. Johnson, cit iš ten pat). Ryto saulė leidžia tvirtai pasitikti dieną.


Susiję rašiniai:

11 dienos optimizavimo principų
Apie tikslus: 7 priežastys, kodėl jų reikia
(Ne)eilinis bandymas nerimą paversti pozityvu
 Apie krizę ir kitus nerimo demonus (I)
     

Apie krizę ir kitus nerimo demonus (I)

C. Monet, Įspūdis, saulėtekis (Impression, soleil levant) (1872/1873), šaltinis: Vikipedija

     Gerdama rytinę kavą, klausydamasi pievoje dūzgiančių vabzdžių ir čiulbančių paukščių, vis primenu sau "nesitraukite, nenuleiskite rankų, nes čia ta vieta ir tas laikas, kai potvynio bangos ima slūgti" (H. B. Stove, cit. iš Taylor, 2007).

      Ramus suvokimas, kad didelė nesėkmė iš tikrųjų yra tik užmaskuota nauja galimybė, verčia ieškoti nerimo priešnuodžių, kurių esmė - tikslingi veiksmai.

       "Kol į žmogaus gyvenimą ateina sėkmė, jis dažnai patiria daugybę laikinų pralaimėjimų. O pralaimėjimo akivaizdoje lengviausia ir logiškiausia atrodo visa tai baigti. Deja, šitaip pasielgia daugelis" (N. Hill, cit. iš ten pat). Taigi, svarbu tai, ką įmanoma padaryti ir kaip pasielgti krizės situacijoje - "nesvarbu, kaip žemai krintate - svarbu, kaip aukštai paskui sugebate pakilti" (C. Jones, cit iš ten pat).

       Per amžius patvirtintą tiesą "šlovingas tas, kuris daug klumpa, bet vis atsistoja" (Konfucijus, cit. iš ten pat) pritaikant šiandien žymi esminės žmogiškosios savybės: atkaklumas, gebėjimas veikti ir drąsa. 

       

    

    

"Tavo vaikas": Mano gimdymo istorija: anesteziologas laukė kyšio

2012-09-08, Mažylio krikštynos

Istorija konkursui "Mano gimdymo istorija"

       Nors jaunėliui sūneliui jau dveji, bet perskaičiusi istorijas, panirau į malonius prisiminimus ir panorau pasidalinti ir savąja, gal padrąsinsiu belaukiančias šio susitikimo, juk svarbu tikėti, kad viskas bus gerai. Tada taip ir bus.

Pirmadienis. Graži saulėta pavasario diena.

       Po savaitgalį varginusio maudimo tapo lengviau, tad jaučiuosi visai neblogai, vairuoju atsargiai. Iš valyklos atsiimu kelnes, fantastiškai papietauju viena kavinėje. Grižus pasiskambinu gydytojai, ir susitariame susitikti apžiūrai. Su vyresnėliu prieš pietų miegą žiūrime filmuką apie begemotą, kuris bijojo skiepų, kalbamės. Sūnelis užmiega, grižta vyras, atvažiuoja mama. Pabučiuoju savo vis dar mažą vyrutį ir susigraudinu, nes jaučiu, kad negrįšiu šįvakar, o kai grįšime viskas bus kitaip.

Išvažiuojam į gimdymo namus.

      Vyras įsitikinęs, kad dar negimdysiu, nes jam negraži diena - Pergalės. Po apžiūros sužinau, kad vaikas jau pasiruošęs, jaučiasi gerai, fiksuoja sąrėmius. Tad maudimas tikrai reiškė gimdymo pradžią - galiu gimdyti, galiu važiuoti namo dar laukti ir grįžti artimiausiu metu. Apsisprendžiu - lieku. Apima jaudulys, persirengiu ir gimdykloje atsiduriame apie 17.30.

     Gretimoje gimdykloje gimsta berniukas, verksmas taip sugraudina, kad dar nekantriau laukiu susitikimo. Personalas sako, kad berniukų diena - visą dieną gimsta vien berniukai, spėliojame, ar spės brolis ateiti šiandien, ar jau po vidurnakčio.

Gydytoja pasiūlo epidūrą, prisimindama pirmą gimdymą be jo, sutinku.

     Laukiam toliau, neįtikėtina, bet laikas bėga greitai, su vyru juokaujam, iš draugų sulaukiam skambučio, esam kviečiami kažkokiai veiklai, bet informuojam, kad mes jau gimdykloj, smagu. Nors skausmas darosi nebe toks mielas, sąrėmiai pagaliau įgauna reguliarumą. Gera, kad vyras šalia, pasikalbi, nukreipi mintis. Veikla vyksta sklandžiai, džiaugiuos. Po aštuonių ateina anesteziologas. Pirmas dūris jam nepavyksta, nes, kaip jis sako, retas atvejis - pataiko į kraujagyslę, todėl nusprendžia perdurti. Galiausiai palengvėja, laukiam.

Tuo metu susiklostė kuriozinė situacija.

    Akušerė paduoda vyrui lapelį, kurį parodžius vaistinėje bus aišku kokį epidūro rinkinį reikia atpirkti. Vyras išsitraukia piniginę ir dedasi lapelį, tuo metu prie manęs prieina anesteziologas ir pamato vyro piniginę - nepamenu tiksliai žodžių, bet jo veidą nušviečia keista šypsena ir jis pasako daugmaž taip, kad „o bus pinigų! Vyras man sako, kad jis ne taip suprato, aš nepatikiu, kad taip gali būti - išaiškėja, kad vyras teisus. Po gimdymo anesteziologas mano gydytojai pasiguodė, kad mes nedėkingi, bet juk tai tiesiog jo darbas, o ir nepataikė iš pirmo karto!

   Epidūras veikia apie valandą, laikas jį atjungti, jaučiu kelis „saldžius" sąrėmius. Ir netrukus mažylis pasisveikino su pasauliu ištiesęs rankytę - brolis nepėsčias, paguldytas ant krūtinės godžiai įsisiurbia. Esu nepaprastai laiminga.

Antrasis sūnus gimė 21:45, 3550 g ir 54 cm, greitai ir sklandžiai, gavo 10 balų pagal Apgar.

      Dar ilgai buvo sunku patikėti, kad mūsų šeima jau tokia didelė - visas ketvertas! Esu labai dėkinga gydytojai Jolantai ir jos bendravardei puikiai akušerei.

      Paprašiau, kad į palatą nakčiai atvežtų ir mažylį. Taip nutiko, kad kūdikis greičiau pasiekė palatą, negu aš! Šeimyninės palatos nebuvo laisvos - vis pataikau ant gimdyvių bumo, tačiau dvivietė palata tą naktį buvo laisva, todėl leido pasilikti vyrui. Labai ilgai negalėjau užmigti, emocijos buvo apėmusios, vis galvojau, kokie mes apdovanoti, kad viskas vyko sklandžiai, greitai ir lengvai!

      Tai tokia mano antrojo gimdymo istorija. O dabar šypsausi matydama brolius kartu, jie jau susišneka, labai myli vienas kitą, pasiilgsta, žaidžia, mokosi, vis meilėje vienas kitam prisipažįsta, apsikabina daugybę kartų per dieną, žinoma, pasipeša ir greitai susitaiko - džiaugiuosi nedideliu dvejų metų skirtumu tarp jų - matyti, jausti ir apkabinti mažuosius lyg pasaka. Tiesiog gera būti čia.