Tikslai, svajonės ir darbai 2013-iesiems metams

Šaltinis: čia

   Mažiesiems kariams šokant kardų šokį, susimąstau - vis gi kaip greitai prabėgo dar vieni metai! Tarsi nuvilnijo dar viena banga. Geri metai buvo: kūdikis virto vaiku, vasara buvo ypač ilga ir apdovanota jūros, darbai lėtai, bet užtikrintai stūmėjosi pirmyn, kritika grūdino, pradėjau rašyti blog'ą ir netgi jau skaičiuoju 50-imtą įrašą!.. :)

   Planuojant naujus darbus, tikiuosi, ateinantys bus sėkmingi - laukia ne vienas iššūkis, ne viena nauja pradžia ir pabaiga. Viskas įmanoma, tik Gyvatės norėčiau paprašyti sveikatos mažiams - gal išgirs? :)

 

  Laimingų visiems Naujųjų! Te seni nauji tikslai, svajonės ir darbai pildosi su kaupu! 

 

Šaltinis: čia

Stebuklų metas, jie juk būna, tiesa?

Šaltinis: Lori Ferber Collectibles

   Saulėta. Vadinasi, šalta taip, kad girgžda sniegas po kojomis ir kanda nosį. Ir nesvarbu, kad netrukus žada atšilimą, lijundrą. Kad pasaulio pabaiga neatėjo. Tiksliau svarbu, tai, kad ji neatsitiko, nes šiaip ar taip gyventi - gera.

  Paprastumas - ypatingas. Vakar vakare Joris kalba su močiute telefonu, girdžiu nustemba:

"- Tu ką prie jūros? Kaip tu gali būti prie jūros, jei tamsu? Ar ten yra lempų?"

  Reikšmingiausi yra nauji asmens galios elementai - požiūris, įsitikinimai ir elgsena (Taylor, 2010), o tam, kad energija jumyse nuolat tinkamai pulsuotų - būtina išmokti atsipalaiduoti.

  Nuošidžiausi sveikinimai artėjančių švenčių proga! Tegu Kūčių vakaro ramybė, švenčių sūkurys ir šaltas žiemos sniego girgždesys sustiprina laimės, šilumos ir jaukumo akimirkas! 

Meilės, stebuklų, paprastumo ir skambančios tylos.

Šaltinis: 123RF Stock Photos 

 

Žiemos švenčių kvapas arba "Apie nereikšmingus teiginius"

Mūsų imbieriniai sausainėliai, 2012

   Šiemet imbierinių sausainėlių kvapas pasklido dar mėnesio pradžioje. O kur dar kūčiukai, o sausainėliai su sezamu, ak. Ir eglutė jau nupuošta ir vėl papuošta daugybę kartų - tuo rūpinasi vaikai. 

 

Mūsų imbieriniai ir sausainėliai su sezamu (gal kam dovanų? :), 2012

 Už lango elegantiškai sninga. Tylu. "Apie nereikšmingus teiginius" kalbėta ir vėl kalbama (Locke, 2000). Nepaisant to, kad jų tapatumas akivaizdus, žaidimas žodžiais būdingas daugeliui. 

Mūsų imbieriniai ir sausainėliai su sezamu, 2012

   Tas nepaprastas sniego lengvumas. Krenta, rodos, pasišokinėdamas. Sutelkti komandą rytojui, ne darbo prasme, reikštų susitelkti šeimoje ir kvapų apsuptyje tyliai, ramiai pasiruošti šventėms (Pagal Carnegie, 2010). Paprastai nepaprasta. O po lygiadienio dienos ims ilgėti ir vėl lauksime. Ramaus Šio laukimo visiems.

Žiema už mūsų lango, 2012

Apie laiką, taiką ir ramybę

                                                         Šaltinis: Web Design Booth 

  Toks eglučių įžiebimo metas skatina grįžti prie verčių pusiausvyros paieškų. Daugiau nei dešimtmetį man įsirėžęs "Dinos knygos" teiginys nusakantis laiko nepavaldumą - "Laikas nėra tai, ko mes galime norėti. Laikas yra tai, kas galbūt bus mums duota" (Wassmo, 1995).

- Mamyte, o kada tu būsi sena? - klausia mano trimetis mąstytojas. Ir trumpam nurimsta įtikintas, kad aš dar pabūsiu jauna ir graži.

  Mąstymas vienumoje - nuostabus dalykas, nors daugeliui atrodo, kad būti tyloje labai sunku. Laikas ir vieta, skirti dvasinei ramybei atgauti, kai ištrūkstame iš savo užimto gyvenimo pamąstyti, pabūti gamtoje, atrasti ryšį su savimi, turėtų būti mūsų prioritetų sąraše (Carnegie, 2011). Išmokti atgauti jėgas ir nuraminti kasdienę įtampą vienumoje - vertybė. Vos atsibudus galima paversti dieną puikia arba negatyvia. Tiesa viena - šios dvidešimt keturios valandos nepasikartos, todėl verta nusiteikti jomis džiaugtis. Nepasiduoti smulkmenoms. Susitaikyti su rimtomis problemomis.

  Susitaikymas su neišvengiamais dalykais skleidžia ramybę, kuri taip nebūdinga mūsų vis lekiančiam ir skubančiam pasauliui. Už lango skleidžiasi diena. Ramu. Girdėti paukščių čiulbesys.

Susiję rašiniai:  

(Ne)eilinis bandymas nerimą paversti pozityvu

 4 racionalūs požiūriai: vertybių kaita

 Ramybės beieškant: Desideratos išmintis

Scanorama: Apie nelengvus šeimos savaitgalius

H. Schmid "Kas lieka", 2012 

  Hans-Christian Schmid filmas "Kas lieka" (2012) vakar užbaigė mano pasirinktų Scanoramos filmų peržiūrą. Puikus sutapimas, kad būtent šis filmas buvo paskutinis. Savo liūdesiu ir neviltimi paskatino apmąstymus. Žinoma, idealu būtų pamatyti festivalio uždarymo filmą L. Ullmann "Neištikimi" (2000), bet, pagal ankstesnę praktiką, tikėtina, kad filmą kino teatras kartos, o ir I.Bergman kelis filmus festivalio metu jau mačiau.

   Filmas "Kas lieka" dalyvavo Berlyno kino festivalio konkursinėje programoje. „Visiems tenka grįžti namo savaitgaliui ir retai kada viskas praeina sklandžiai. Mes ieškojome įvairių būdų, kaip papasakoti apie tokį savaitgalį, galimus personažų charakterio ypatumus ir galimus konfliktus. Ir nors filmas nėra apie mūsų pačių šeimas, vis dėlto jame daug asmeninių išgyvenimų. Medžiagą tokiai istorijai gali rasti tik giliai savyje“, – pasakoja filmo režisierius H. Schmid ir scenarijaus autorius B. Lange.

  Rodos, naujų minčių nėra, tik sena tiesa, kad galėtum jaustis žmogumi - svarbiausia sveikata ir geri, tausojantys tarpusavio santykiai. Nepaprastai sunki tema. Varginanti. Be tiesos, nes kiekvienas esame su savo tiesa ir drama. Filmo veiksmo vieta apsiriboja nedidele teritorija - namu ir dalimi miško, tai tik sustiprina tarp herojų tvyrančią įtampą. Nėra vieno pasirinkimo tarp nutylėti ir sakyti žeidžiančią tiesą. Menas laviruoti ir nedaryti klaidų. Po "Karališko romano" nuostabių vaizdų, čia jų pasigedau, vokiška tuštuma. Kita vertus, filmo jausmų labirintas įtikino. Vadinasi, pasisekė.

Susiję rašiniai:

Scanorama: Apie Bergmano meilę

Scanorama: Karališka istorija "Karališkame romane" 

Scanorama: Karališka istorija "Karališkame romane"

N.Arcel "Karališkas romanas", 2012

  Puikus pasirinkimas šeštadienio popietei - Scanoramos filmas "Karališkas romanas" (režisierius Nikolaj Arcel, 2012, plačiau čia). Istorija visada intriguoja ir kelia abejones.

  Šį filmą Danija pristato „Oskarams“. Filmas taip pat dalyvavo Berlyno kino festivalio konkursinėje programoje, apdovanotas „Sidabriniu lokiu“ geriausio aktoriaus ir geriausio scenarijaus kategorijose; pristatytas Europos kino apdovanojimams.

„Karališkas romanas“ pagrįstas bene dramatiškiausiais įvykiais Danijos ir visos Europos istorijoje. Kai pristatinėjau filmą užsienio investuotojams, žmonės netikėjo, kad istorija tikra ir kad iš tiesų vyko XVIII amžiaus pabaigoje. Filme nenorėjome „rodyti“ istorijos, apsiriboti tik oficialiais įvykiais, gražiomis suknelėmis ir šukuosenomis ar maisto serviravimo detalėmis. Norėjome, kad žiūrovas patirtų istoriją jos personažų akimis“, – sako režisierius N. Arcel.

   Aukštuomenės gyvenimo vingiai - turtai ir skurdas, draugystė ir melas, pasitikėjimas, intrigos ir išdavystė, aklas valdžios troškimas - puikiai atspindėta "Karališkame romane". Užburia ir puikūs gamtos peizažai, įspūdingi kostiumai, filmo trukmė neprailgsta (128 min), tačiau labiausiai paliečia asmeniškumas ir jausmų audra - istorija tikra (istorija plačiau čia).

  Apgalvojant šį fimą man iškyla prieš akis karalienės Elžbietos ir Marijos Stiuart istorijos - vis dėl to, kokie stiprūs turėjo būti šie žmonės, kad išgyventų patys ir dar gebėtų tinkamai valdyti! Žinote, džiaugiuosi, kad esu paprastas žmogus, kurio žingsnio neseka ir nereguliuoja jokie rūmai, turiu savo mylimą šeimą, vaikų iš manęs niekas neatims ir nepasiųs ant ešafoto ar į vienuolyną..

  Beje, šio filmo papildomas seansas bus pirmadienį, lapkričio 19 d.  20 val., plačiau čia.

Scanorama: Apie Bergmano meilę

I.Bergman "Sarabanda", 2003

  Štai ir vėl apsisuko metų ratas ir atėjo mylima ir laukta "Scanorama" - šiaurės filmų festivalis. Apie festivalį plačiau skaitykite čia.

  

  Ingmaro Bergmano "Sarabanda", 2003 m. - gavęs "Cezario" apdovanojimą kaip geriausias Europos Sąjungos filmas. Mariana ir Johanas („Scenos iš vedybinio gyvenimo“) susitinka po trisdešimties nesimatymo metų. Jie pasenę, daug patyrę, bet vis dar jaunatviškai švelnūs vienas kitam. Subtili emocinė raiška ir lyg paprasta niekuo neišsiskirianti šeimos istorija paliečia. Todėl, kad kiekvieno mūsų istorija yra lyg paprastas lapas knygoje. Banguotas. Su ramybės dvelksmu. Mirties baime. Neapykantos šešėliu.

   Filosofinė tematika ir vyro–moters santykių interpretacija skatina užduoti klausimus ir analizuoti savąją būtį. Paprasta klysti ir augti meilės beieškant (plačiau čia).

D.Akolkar "Liv ir Ingmaras", 2012

  D.Akolkar "Liv ir Ingmaras", 2012 m. - tai talentingiausio Švedijos režisieriaus, vieno iš didžiausių pasaulio kino meistrų ir jo mūzos bendros kūrybos ir meilės kronikos (plačiau čia).

 „Liv Ullmann ir Ingmaras Bergmanas yra dvi legendos, kurių kūryba mane, kaip ir kiekvieną kino mylėtoją, nepaprastai žavėjo daugybę metų. Šį filmą kūriau paakintas noro atskleisti, iš ko radosi jų didingumas: tai iš universalios ir labai realistiškos vyro ir moters istorijos, dviejų įsimylėjėlių istorijos, dviejų draugų, bendražygių, sielos bičiulių istorijos. Šis filmas – kiekvienam, kuris mylėjo, neteko, bet nenustojo mylėt“, – sako režisierius D. Akolkar.

  Įtaigi, nepaprastai jausminga ir dramatiška meilės istorija su įstabaus grožio gamtos motyvais įtraukia ir nejučia įpainioja į herojų jausmus. Taikliai pastebėta paties Ingmaro, kad Liv tai jo Stradivarijus. Jeigu kine išgyveni istoriją - vadinasi, jis tikras. Tau. Filmo metu Liv prasitarė, kad sunkiausia palikti. Tikrai nepaprastai sunku atsikratyti prisiminimų ir gyventi į priekį. Bet įmanoma. 

 "Komunikacija grįsta pasitikėjimu" (D.Carnegie, 2011). Šiuo atveju tai dviejų komunikacija ir įvairialypis, turtingas tarpusavio ryšys. Vakaro žvaigždės šviečia nesustodamos, debesis uždengia mėnulį. Ramybė, atrasta pati sau ir susitaikymas pajudina traukinį. Ir dienos vėl ima riedėti. Sentimentalu. Užtat kasdieniška.

Kai krenta paskutiniai lapkričio lapai

Šaltinis: http://purchon.co.uk/

  Pirmosios lapkričio dienos man yra apmąstymų dienos. Tokia ramybė ir susikaupimas. Ilgės (nepaprastai gražu, tiesa? Arba - Vėlinės) kasmet sustabdo laiką. Vis prisimenu nepaprastą Mocarto "Requiem" Oulu (Suomijos šiaurėje) sausakimšoje bažnyčioje - kažkas nepaprasto ir didingo. Savotiškai baugu. 

  Skaitau A.Sverdiolo "Apie pamėklinę būtį" (2006), kuri, visai netikėtai, puikiai dera prie šių ramybės dienų ir įdomus pasirodo individo būties pavojų apibrėžimas - "tai toks privatus sąvokų prasmės supratimas, kuris daro nebeįmanomą dalinimąsi jomis ir jų aptarimą". Iš tikrųjų sąvokų suvienodinimas leidžia būti išgirstam ir palengvina individo "respektuotiną buvinio vienybę". Labai taiklus išsireiškimas. Ši vienybė tokia trapi ir lengvai išardoma, todėl, iš naujo atrandama vertybė - gebėjimas savyje rasti jėgų ir išsaugoti sielos privatumą - triumfuoja.

  Pastaraisiais metais šias lapkričio dienas leidžiame ramiai, su šeima. Dabar kapstomės iš bjaurios visą šeimą suėmusios ligos. Vaikai maži, tad nesiplėšome po Lietuvą, siekdami aplankyti daugumą kapų. O ir, man rodos, tą padaryti galima ir bet kurią dieną metuose, nebūtinai šią vieną. Svarbiausia - susikaupimas ir atmintis. Ir bandymas trimečiui paaiškinti vėlinių prasmę. Pokalbis sudomina, kyla klausimų - jau gerai.

  Vis dar kvepia kelios likusios vakarykštės sriubos bandelės, už lango nematyti žvaigždžių, lėtai brėkšta rytas, o lengvi lietaus lašai švelniai baksnoja langą. Tylu. Ramu.

Mano spalis arba odė pagyroms

   Spalis man visada kitoks. Raudonai geltoni medžių lapai, aitrus lapkričio kvapas ir televizijos bokštas paskendęs debesy. Tas vaivorykštės spalvų žolės kilimas už lango dar džiugina akis ir saulei išlindus kviečia į lauką rinkti vėjo blaškomų ryškiaspalvių lapų.

  Trečioji-ketvirtoji spalio savaitė pilna progų: paminėjome 8-ąsias draugystės metines, šiandien vakare romantiškai vakarieniausime (tikiuosi, vaikams nepablogės ir galėsime trumpam pabėgti) mano gimtadienio proga, o, prieš išauštant šeštadienio rytui, ieškosiu gimtadienio dovanos vyrui.

  Gimtadienis po 30-ies linkęs labai greit vėl ir vėl ateiti, bet man - tai smagus laikas - kažko naujo pradžia, ar bent jau proga romantiškam vakarui, ar taurei vyno su draugais. Jei pasiseks - apsikabinsime seniai matytus draugus šį šeštadienį, jei ne - nukelsime ir vis tiek bus proga pasimatyti.

  Vakar pirmą kartą dariau ypač skanų itališką Panna cotta desertą, prie pusryčių jau ragavau - dieviškas skonis! Ačiū Ievai už receptą ir galimybę šį tortą paragaut svečiuose.

  Beje, jei siųsite linkėjimus - linkėkite, kad vaikai būtų sveikesni, ačiū! :)

Meilė Tapybai

S.Jokūbauskienė, Kreta, Chania, 2006, drob., aliejus

   Tapyba. Viena pažįstama anądien užklausė apie M.K. Čiurlionį ir asociacijas, kylančias su šiuo vardu. Paprasta - muzikali istorijų tapyba, gimnazija. Vakar norėjau eiti į parodos atidarymą, manau, kad ten buvo tapybos paroda, tačiau į šeimos planus paroda neįsikomponavo. Bus dar tų parodų :). Užtat buvau paskatinta prisiminti Tapybą. Džiugu.

S.Jokūbauskienė, Veiveriai, 2004, drob., aliejus

   Svarbu, tai, kuo norėjau pasidalinti - savo Tapyba. Už lango pliaupia lietus, aš saugau vaiko miegą. Tokia ramybė - net zylės ilsisi. Gera erdvė mintims.


   Paveikslas "Kreta, Chania" kabo virš mano darbo stalo - mėlyna ramina, o kelionės prisiminimai skatina džiaugtis ir šypsotis.  "Veiveriai" - tėčio tėviškė, turi nepaprastai raudonus saulėlydžius.

S.Jokūbauskienė, natiurmortas, 2012, fragmentas, atvirukas, pop., tušas, pastelė

  

   Atvirutes - savotiška aistra ir kiekviena jų  - lyg maža istorija, kiek save atsimenu, tiek jas piešdavau pati - tik pastaraisiais metais apsileidau, bet - pasitaisysiu :).

S.Jokūbauskienė, natiurmortas, 2012, atvirukas, pop., tušas, pastelė

   Mane, kaip miestietę, visad (nuo VDA baigimo, jau dešimt metų) domino ir domina miesto tematika. Dažniausiai tai ištuštėjęs, vakaro miestas keistų žibintų fone.

  Gera jausti, kad ranka pati kyla ir veržiasi piešti. Paskui aprimsta. Laukia kiti darbai. Iki sekančio ramybės gurkšnio.

S.Jokūbauskienė, Vilnius, 2007, drob., aliejus

S.Jokūbauskienė, Vilnius, 2007, fragmentas, drob., aliejus

Mano Oulu arba rytiniai prisiminimų labirintai

Oulu - Suomijos vidurys, maždaug 600 km virš Helsinkio

  Už lango brėkšta ankstyvas sekmadienio rytas. Saulėtas dangus. Kaip tik knygoms ir maloniems prisiminimams, kurie gyvi dar po savaitgalio smagaus vakaro klasės susitikime. Beprotiškai fantastiška klasė ir nuostabi anglų kalbos mokytoja iš Australijos! Belieka konstatuoti faktą - mums tiesiog pasisekė. :)

Oulu universitetas

  Ne pirmą kartą varčiau Lewis R.D. knygą "Kultūrų sandūra" (2002) ir su nostalgija prisimenu prieš devynerius metus praleistą pusmetį Oulu, Suomijos šiaurėje, šalia poliarinio rato (Rovaniemi) ir Kalėdų senio. Dabar kaip tik pats laikas stebėti šiaurės pašvaistės šokį giedrame danguje. Pažadėjau ten dar sugrįžti.

  Kodėl Suomija man paliko tokį įspūdį? Turbūt todėl, kad ji man artima žmonėmis ir kultūra. Todėl, kad ten sutikau nuostabių žmonių ir radau pačią pačiausią draugę estę, su kuria bendraujame iki šiol, dabar jau šeimomis. Puikus "butiokas" austras, su kuriuo mus, visa laimė, apgyvendino per klaidą (skirtingų lyčių studentų bendrabučiuose neapgyvendina kartu), kaimynas olandas - pilnas nepaprastų idėjų ir siekių. Su jais taip pat palaikėme ryšį gana ilgai.

Oulu Centrinės aikštės policininkas

  Įspūdingiausia, ko gero, ne šaltis, ne sniegas ir pašvaistė, sauna ant kiekvieno kampo, ar labai trumpa diena žiemą (trukmė 2 h - taip savaitgalį vėlai atsikėlus po gero vakarėlio ir pramiegi dieną :)). Pakeri nepaprasta ramybė ir tyla. Jeigu jau pavyksta sutikti artimą sielai žmogų - nuostabu, svečiuose jausiesi kaip namie ir tavimi bus pilnai pasirūpinta - suomiai sunkiai prisileidžia žmones (stereotipas su išimtimis), tačiau, jei, tai pavyksta, šeimininkai labai svetingi (ten, šiaurėje sutikau šv. Kalėdas). 

 Rovaniemi, Kalėdų Senio miestelis

  Elnių fermos (ratu šuoliuoja apie 500 elnių ir šeimininkai ženklina juos), samių kultūra ir gyvenimo būdas taip pat palieka neišdildomą įspūdį. Elniena, žinoma, savotiškas delikatesas. 

  

  Universitetas modernus, šiuolaikinis, su didžiulėmis erdvėmis mokslui (puiki biblioteka, kompiuterių klasės, darbo vieta doktorantams).  Taip pat labai atsižvelgiama, jei studentas yra sukuręs šeimą, sistema pritaikyta ir integruoja tavo pasirinkimus - tarsi kvieste kviečia mokytis ir gyventi studentišką gyvenimą. 

 Oulu, paukščių apžvalgos aikštelė (čia viena pirmųjų ekskursijų, kurioje su drauge este ir atradome viena kitą)

  Puikūs dviračių takai, vingiuota upė, užšalę fontanai, gaivus kvepiantis sniegu oras atmintyje gyvi, tarsi Suomijoje viešėjau vakar. Praėjo daug metų, neabejoju - yra pasikeitimų, bet esu tikra, kad jie miestą ir jo gyventojus padaro dar patrauklesniais. Grįšiu.

  Dar apie suomių ir Suomijos kvepiančią ramybę. Vienų žodžių reikšmė yra labiau abejotina ir neapibrėžta negu kitų, lemia jų žymimų idėjų skirtingumas (Locke, 2000). Vadinasi, jei suomiai daugiau tyli, galima daryti išvadą apie jų generuojamas idėjas - juk daugelyje sričių jų šalis yra tarp lyderių.

Apie mano miestą Oulu, plačiau čia;
Oulu universitetas plačiau čia;
Oulu miesto tinklapis čia. 

Įdomu: "Europos tyrėjų naktis" - į renginius kviečia 300 miestų!

  Naršydama po ES naujienas aptikau įdomų renginį, tai dalinuosi info apie "Europos tyrėjų naktį".

  Pasak ES pranešimo spaudai, iniciatyvoje dalyvauja maždaug 300 Europos miestų – nuo Islandijos miesto Akureirio iki Kipro sostinės Nikosijos. Visi jie siekia linksmai supažindinti visuomenę su mokslu ir paskatinti jaunimą siekti mokslininko karjeros. Renginių lankytojai galės dalyvauti eksperimentuose, sąveikiosiose mokslo parodose, aplankyti visuomenei paprastai neprieinamas mokslinių tyrimų laboratorijas ir susipažinti su sudėtinga technine įranga. Turėtų būti labai įdomu!

 „Tyrėjų naktį“ viešas erdves – prekybos centrus, aikštes, istorines vietas, parkus ir muziejus – „okupuos“ visų sričių mokslininkai, visų amžiaus grupių lankytojams demonstruosiantys, kokį poveikį jų darbas daro mūsų kasdienybei.

Daugiau info ES tinklapyje čia.

Renginiai Lietuvoje pristatomi  www.tyrejunaktis.lt .

Saulėta pasaulinė turizmo diena

  Gimtadienio Paryžius, 2010 spalis

  Tokią gražią rudens dieną, žiniasklaida informuoja, kad šiandien yra Pasaulinė turizmo diena. Puiku - proga prisiminti ir planuoti keliones, ar pasidomėti patrauklių šalių kultūra. Daugelis miestų yra palikę neišdildomą įspūdį, tačiau ne į kiekvieną norėtųsi grįžti vėl ir vėl. Vakaro Paryžius. Artima Ryga, Erfurtas. Šiltas Talinas, nuostabus Tartu. Insbrukas su kalnų perspektyva. Poliarinis Oulu.. Kelionės yra kažkas nepaprasta, kas suteikia gyvenimui sparnus.

  Vakar turėjau galimybę apsilankyti Kinijos Liaudies Respublikos ambasados surengtame priėmime, kuriame buvo minimos 63-iosios jos įkūrimo metinės. Ypatingai įdomi šalies kultūra, norėtųsi kada nors pažinti šalį iš arčiau. Ji tokia tolimai svetima ir egzotiška. Būtų smagu, jei minėtos ambasados tinklapis būtų informatyvesnis ir su aktyviomis nuorodomis, nors pačiame renginyje knygų knygelių apie šalį ir suvenyrų tikrai netrūko.

Įdomu pasiskaityti apie pasaulinę turizmo dieną:

Portale 15min ,

Makalius pristato renginių programą čia,

Visit Lithuania blogas,

Valstybinis turizmo departamentas organizuoja renginį šiai dienai paminėti. 

Turizmo informacijos centrų informacija.

Gimtadienio Paryžius, 2010 spalis

Kaip Benukas savo angelą surado

2012-09-08, Pasiruošimas šventei

  Na štai, gal kiek vėlokai, bet jau įsikraustėm, apsimėtėm, tai prisėdau brūkštelėti ir prisiminti gražiąją rugsėjo 8-ąją, Benuko krikštynų dieną. 

  Po itin lietingo penktadienio vakaro, pirmo naujam bute, išaušo kukliai saulėtas jaukaus šeštadienio rytas. Rytas buvo Mano - jaučiausi laabai graži :) , ir namiškiams paėmusi picą pietums, grįžau ruošti ir puošti šeimynos, kuri netruko atsikelti po pietų miego. Ceremonija Bernardinų koplytėlėje kaip visad (mums jau trečiajį kartą) betarpiška ir ypatinga, tokia... su juntamu angelo sparnu. Gerą nuotaiką palaikė ir kunigas supainiojęs tuos, kuriuos turi krikštyti, sako, "o tai kur antras vaikas?" Bet mes krikštyjome tik vieną :) Joris jau turėjo savo krikštynas, kai buvo savaite vyresnis nei per savąsias buvo Benas, todėl ir rūbeliai tiko tie patys (prisimenant Jorio šventę, Anos foto čia).

  Fotosesija Užupyje praėjo šauniai, neįtikėtina, kiek sutikome vestuvininkų, o vasara lyg baigės. Vakarienė Belmonte priminė, kas šventės kaltininkas - vaikų kampelyje vaikai dūko kaip pašėlę.

2012-09-08, Bernardinų bažnyčios koplytėlėje

  Esu dėkinga krikštatėviams, kurie labai pasistengė mūsų mažai šventei suteikti daugiau šilumos ir jaukumo - klausėmės pasakos, gavom balionų, kėlėm taures šampano, ragavom fantastišką tortą, bandėme paleisti dangaus žibintą... Buvo puiku, kad mūsų šeimą, jau ne pirmą kartą, galėjo fotografuoti Ana, tiesiog žinojau, kad nuotraukos bus vertos dėmesio (nekantrauju pamatyt visas foto :)! Gera, kad šventėje galėjo dalyvauti mano močiutė ir labai labai geros draugės šeimyna (ačiū, kad nepatingėjot atvežt vežimą! :). Širdy taip šilta. Lyg sėdėčiau po saule.
 

2012-09-08, Užupio Respublika

Foto: www.fotana.lt

Su Nauja žinių pradžia!

Paveikslėlio šaltinis čia.

  Atsikeli vieną rytą ir staiga supranti - jau ruduo! Neįtikėtinu greičiu prabėgusi vasara žada sugrįžti kitąmet, nauja jėga, o dabar kiekvienas pasitinkame naują etapą.

  Man tai mokslo metai, leidžiantys svajoti, kad išauš toks rugsėjis, kai aš būsiu kitoje žinių upės pusėje. Ir galėsiu dalintis savo žiniomis. Mūsų didysis jau eis į darželį, nebe lopšelį - tad pirmadienis bus ypatingas - pasipuošę ir su gėlėmis keliausime sveikinti naujos auklėtojos.

  Sėkmingos ir širdy šiltos Jums žinių kelionės pradžios. Nusiteikime pakiliai ir su vidiniu įsitikinimu, kad viskas bus gerai - juk sakoma, gera pradžia - pusė darbo! Sėkmės.

  

  Pakalbėjau ir užteks - einu toliau pildyti dėžių gretas - kraustymąsis lyg dar viena nauja pradžia (pozityvu? :).

(Ne)eilinis bandymas nerimą paversti pozityvu

Coquelicots (Poppies, Near Argenteuil)
C. Monet, 1873; Musée d'Orsay, Paris 

   Štai ir prie pabaigos vasara - džiugu, kad pavyko visi atostogų planai ir daug laiko su šeima praleidome gamtoje. Tačiau sparčiai artyn žengiantis ruduo sėja nerimą: kokie bus mokslo metai vaikų ligų prasme, grėsmingai artėja neišvengiama mokslo metų pabaiga, pasiruošimas krikštynoms, kraustymasis, kurio aš nekenčiu... Baisuma, - tiesiog norisi slėptis po lapais, kurie dar nenukritę. :)

  Vakar bibliotekoje akį patraukė D. Carnegie knyga ypač lengvu (rodos, kiekvienas galėtų :) pavadinimu "Kaip tapti lyderiu" (2010. 251-269 p.). Pavadinimas dar ne viskas, todėl vartydama atradau itin neprastų, senų gerų patarimų kaip įveikti nerimą:

• Semkitės jėgų iš pozityvių dalykų ir neleiskite negatyviems išsekinti jus. Mokykitės nustoti nerimauti. 

• Gyvenkite šia diena. Kiek energijos iššvaistoma, svarstant apie praeitį ir ateitį, kurių negali pakeisti.         

             "Kiekvienas gali nešti savo naštą, kokia sunki ji bebūtų, iki pat sutemų. Kiekvienas gali nudirbti savo darbus, kad ir kokie sunkūs jie bebūtų, iki dienos galo. Kiekvienas gali gyventi maloniai, kantriai, su meile, dorai, kol saulė nusileis. Ir visa tai reiškia gyvenimą" (R.L.Stevenson).

• Pasisemkite ramybės iš tikimybės dėsnių. Dauguma žmonių nerimauja dėl tokių dalykų, kurie apskritai niekada nepasireiškia. 

• Susitaikykite su tuo, kas neišvengiama. Visada bus problemų, kurių įveikti nebūsime pajėgūs.

• Nustatykite kainą savo nerimui. Nėra tokios problemos, kuri būtų verta viso pasaulio nerimo, opos ar savaitės bemiegių naktų.

• Pažiūrėkite į problemą iš šalies. Dėl kai kurių dalykų išvis neverta nerimauti, nes jie tiesiog per menki.

• Užsiimkite kuo nors. Užsiėmimas kokia nors veikla atitraukia mintis nuo jūsų rūpesčių.

• O ką, jei yra rimta priežastis nerimauti?

1. Paklauskite savęs, kas gali būti blogiausia. 
2. Psichologiškai pasiruoškite priimti blogiausia, jei tai būtų neišvengiama. 
3. Ramiai, metodiškai veikite, kad išvengtumėte blogiausio. Susidėliokite tolimesnių veiksmų žingsnius. 

  Nuslopinus nerimą, sužadinkite gyvybingumą - entuziazmą. Ramybė, pozityvios mintys ir elgsena leidžia su nauja jėga judėti pirmyn. 

   Sportuodama, per minutės pertraukėlę, žiūrėjau per langą į upės vingį, į miniatiūrinius žmones baidarėje, besiiriančioje prieš srovę, ir galvojau, o vis dėl to, kokie jie laimingi, nes susikoncentravę ties atpalaiduojančiu nuo sunkių minčių veiksmu - plaukimu. O aš laiminga, nes galiu matyti kaip tyliai keičiasi metų laikai ir pamažu sėlina ruduo. 

   Mintis priartina prie kasdienybės paprastai nepaprastas Jorio klausimas - "Mama, o kai tu buvai mokykloje, kodėl norėjai, kad aš ir Benas ateitume?" Kad išmoktume džiaugtis. Kad klaustume. Kad kartu ieškotume atsakymų. Kad visi būtume kaip vienas. Gera, ak.

    Susiję mano rašiniai:

 Apie tikslus ir Dienos optimizavimo principai. 

Iki kitos vasaros, Jūra!

2012-08 Palanga, Kunigiškės

  Štai ir prabėgo dar dvi nepaprastos savaitės prie šaltos Mūsų Jūros. Saulę keitė lietus ir vėl saulė, kopas siekė vanduo, o aš, viena, sukausi, kaip vijurkas, tarp dviejų savo mažių. Nepaisant to, kad į atostogų pabaigą jautėsi nuovargis, buvo nepaprastai Gera ir, viliuosi, mažus špokus gaivus jūros oras bent kažkiek paruošė rudeniui. 

2012-08 Palanga, Kunigiškės

  Jūros ošimas ramina - galėčiau valandų valandas sėdėti (dabar toks laikas - prabanga :) ir tiesiog žiūrėti į tolį, leidžiant mintims skristi. Pušų kvapas suteikia jėgų, o vaikų juokas žaidžiant, kviečia apsikabinti ir kvatoti kartu. Kasdienio tako jūros link metu, laukinės avietės prašėsi nuraškomos - skanumėlis! 

2012-08 Palanga, Kunigiškės

  Prisiminimuose iškyla jaukūs vakariniai pasivaikščiojimai dviračių taku vienam špokui stumiant vežimą, kitam klausinėjant be paliovos - "Kodėl užtvaras nusuktas į šitą pusę, o ne į aną? Kodėl čia ne beržas? Kodėl čia važiuoja mašina, jeigu čia jai negalima? Kodėl negalima mindyti vabalo? Kodėl danguje greitai plaukia debesys?.. :)". Štai kokie nepaprasti tie pokalbiai. Svarbiausia - kantrybė, tiesa ta, kad ne visada pavyksta ją išlaikyti. Bet bandyti verta.

  O ko verti pasakiški, saulėti ankstyvi rytai kupini tylos, ramybės ir susikaupimo! Ryto dušas, kava su karštu pienu, geriama prisimerkus nuo saulės, ir vaikams dar miegant, suteikdavo jėgų ir žvalumo visai dienai. Tobula!

  Gera buvo ir linksmos draugų kompanijos, į viešnagės pabaigą atvykusios sesės, jaukios prižiūrėtos sodybos dėka - ačiū Jums! :) O nuostabiausia man, kad per visą šį laiką su vaikais taip ir nebuvome pačioje Palangoje - tik tiek, kiek reikėdavo nuvažiuoti į parduotuvę apsipirkti. Puiku, nes vienai vaikus atkalbėti nuo gausybės pagundų Basanavičiaus gatvėje būtų buvę itin nelengva, o ir minios žmonių visiškai nepasigedau. Užtat apsilankėme Šventojoje ir Klaipėdoje, pas močiutę.

2012-08 Palanga, Kunigiškės

  Nepaprastai teisinga Desideratos frazė - "Ženk ramiai tarp triukšmo ir skubėjimo - atmink, kokią ramybę galima surasti tyloje". Iki kitos vasaros, Jūra!

Nuo jūros!

 Ventspilio Jūros šventės laivų paradas, 2012-07-14

  Na štai, vakar vėlų vakarą parsibeldėme namo - buvome išvykę tris savaites. Atostogauti sekėsi puikiai ir lietaus prie jūros gavome saikingai, net ir įdegti per daug nesideginant spėjome :) Pusę atostogų, kai kepino saulė, mirkome baseine pas senelius kaime (Panevėžy :), ragavome vaisius ir uogas, o kitą pusę mėgavomės jūros malonumais.

Ventspilio Mėlynos vėliavos paplūdimyje

  Nors orų prognozės nieko gero nežadėjo, bet prie jūros debesys visad stebuklingi, kaip ir vėjas, tad su oru mums pasisekė - prie jūros dėl trumpalaikio lietaus ir debesuotumo nebuvome tik dvi dienas iš devynių! Ilsėjomės su keliomis draugų šeimomis, tad ir lietus nebuvo baisus, nes vyresniems vaikams su drauge parengėme puikią programą. Sudalyvavome Jūros šventėje, kurios šurmulyje įspūdį paliko laivų paradas su vandens patrankomis.

Ventspilio Jūros šventė, Ostas promenade, 2012-07-14

 Taip pat aplankėme Livonijos ordino pilies muziejų (info čia ir čia), planetariumą (plačiau čia), keliavome siauruku (plačiau apie siauruką ir Pajūrio buities muziejų čia). Vieną dieną, kol mes su Benuku mėgavomės ramybe po plaukimo laivu Hercogs Jekabs (plačiau čia) - ak, kaip gera nieko neveikti! :) ir miegu, berniukai aplankė ir Paplūdimio vandens parką (info čia), pasivaikščiojome Inkarų parke. O išvykimo dieną taip pat turėjome įspūdingą reginį - baikerių paradą.

 Rotušės aikštė ir fantastiški gėlynai

Apie apgyvendinimą.

  Šiemet buvome apsistoję šiame 2-jų kambarių bute Apartments Centra - iš pradžių nusivyliau (4 aukštas, miegamajame man, turinčiai alergiją, jautėsi dulkių kvapas), vėliau apsipratau ir radau ir pliusų. Vieta šalia senamiesčio, iki jūros su manta patogiau vis tik važiuoti. Pernai gyvenome štai šiame bute ir buvome labai patenkinti, rekomenduoju (info čia), gaila šiemet, kai ieškojau, kur apsistoti (vasario mėnesį ieškojau!) buvo užimta. Draugai dabar gyveno štai čia Jazminų name - man pasirodė visai jauku, kai kepėme šašlykus, ir šeimininkė maloni moteris, minusas, kad už upės, t.y. ir prie jūros, ir į centrą reikia važiuoti automobiliu. Draugų estų šeima buvo apsistojusi Raibie logi viešbutyje - jiems patiko, o ir vieta gera.

  Atradome naują jaukią vietą vakarienei - Kupfernams, labai jaukus kiemelis, o norint ir apsigyventi galima.

  Taigi, puikios kompanijos ir aplinkos dėka pavyko pirmą kartą per metus visiškai atitrūkti nuo mokslų ir namų, todėl atostogos tiesiog nerealios. O ir Benas pradėjo vaikščioti jų metu, o atostogoms įsibėgėjus net ėmė šokti! :)

Ventspilio gėlės ir karvės - įspūdinga, kur beeitum!

Rūmai Ostas promenade

 Viena iš naujų, berods 22-ejų, karvių po šių metų Karvių Parado

   Ankstesnį mano straipsnį apie Ventspilį rasite čia.

4 racionalūs požiūriai: vertybių kaita

Keturi mitai apie gamtą. Šaltinis: Adams, 2001, p. 49 ir Hoogstra, Schanz, 2007

  Keturi mitai apie gamtą, apimantys įvairias jos būsenas: nuo prognozuojamos, dosnios (palanki gamta) iki neprognozuojamos, pasiduodančios likimui "Kas bus, tebūnie" (kaprizinga gamta), apjungti su žmogiškosios prigimties tipologija (Schwartz ir Thompson, 1992; Adams, 2001): fatalistas, hierarchistas, individualistas ir egalitaristas: nuo labai organizuoto (individualistas) iki minimaliai kontroliuojančio savo gyvenimą žmogaus (fatalistas), pateikia svarstymams keturis racionalius požiūrius.

 Mišri tipologija yra Kultūrinės teorijos pagrindas, tačiau kaip ir visos teorijos, šis skaidymas kelia daug ginčų ir diskusijų, nes tokios rūšies tipologija yra sunkiai kiekybiškai įvertinama.

 Toks grupavimas primena Beck ir rizikos visuomenės refleksiją. Pomodernusis procesas išlaisvina individualizacijos užuomazgas bet kurio tipo asmenyje ir tokiu būdu yra suformuojamas siekis išvengti blogio, todėl, galima teigti, kad mitai apie gamtą yra pritaikyti visai šiuolaikinei visuomenei ir įtakojo vertybių perkainojimą.

  Daugiau apie rizikas Plural Rationalities and ERM

Ryšių su visuomene neapibrėžtumas ir rizika

 Šaltinis: www.flickriver.com

   Esu rašiusi apie keturis rizikos mitus (čia), o dabar beskaitant J. Adams (2001) "Rizką", man labai patiko paprastas ir aiškus rizikos ir neapibrėžtumo apibrėžimas, cituojant Knight (1921): 

• Jei jūs visiškai nežinote, kas atsitiks, bet žinote galimybes, tai yra rizika,

• Jei jūs netgi nežinote galimybių, tai yra neapibrėžtumas. 

  

   Neapibrėžtumo neišvengiamumas apsunkina bet kokio tyrimo lauko matomumą, t.y. šiame kontekste, ryšiai su visuomene (RsV) dar labiau mistifikuojami. Tuo tarpu rizikos komunikacija viešųjų ryšių lygmenyje reikalauja įvertinti priešiškumą ir nustatyti abipusio sutarimo sritis (Wilcox, Cameron, Ault, Agee, 2007).

  Vakar, prie kavos puodelio, su kolege diskutavome apie RsV įvaizdį organizacijoje. Sutarėme, kad neretai RsV tampa tik specialisto užduotimi, o aplinkiniai, užuot padėję kurti ir palaikyti teigiamą produkto/renginio/pačios organizacijos visomis komunikacijos kryptimis įvaizdį, savo abejingumu ir ne komandiniu darbu, trukdo siekti užsibrėžtų tikslų. 

  Mano nuomone, esmė slypi RsV srities daugialypiškume ir neapibrėžtume. Atsitiktinių rizikų neišvengsime, tačiau jas prognozuoti ir joms pasiruošti - galime.

  

Kur mus veda technologijos arba, kas bus toliau?

  Įdomi Europos Sąjungos (ES) informacijos ir ryšių technologijų (IRT) rezultatų svetainė (čia), talpinanti informaciją apie robotus, vėžio gydymą, virtualią realybę ir pan., kelia keistas mintis - o kas toliau?

  Kur mes einame? O kaip žmonės? Gal mano žvilgsnyje yra pernelyg daug sentimentalumo? IRT pažanga progresuoja, tinklaveikos visuomenė šėlsta - na, ir puiku, pasakysite. Pagal ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programą „Horizontas 2020“ EK siūlo investuoti 80 mlrd. EUR, kurių didžioji dalis būtų numatyta IRT sektoriui (EK Skaitmeninės darbotvarkės metinių rezultatų pranešimas spaudai čia). Įspūdinga suma ir tikslai, bet skaitmeningumo aplinkoje abejonių bent dėl dalinio uždavinių įgyvendinimo neturėtų kilti.

  ES projektų matomumo idėja - šauni, viskas lengvai pasiekiama ir koncentruota vienoje erdvėje. Suspausto laiko pasaulyje atrinkta teminė informacija kaip ir žinios jau yra vertybė.

Proga vakarienei - ketvirtosios, lininės santuokos metinės

  Užupis, 2008-06-21

  Nepaisant to, kad už lango apniukę, šiandien graži diena. Prieš ketverius metus jaukioje Bernardinų koplytėlėje mus sutuokė kunigas Algis. Graži, jauki šventė artimiausių draugų apsupty, medaus savaitės Maljorkoje - gera prisiminti! 

Maljorka, 2008-06-22/07-06

  O ir santuokos bagažas, sakyčiau, jau neblogas - ketveri ramūs šeimos metai, du vaikai ir ilgos vasaros prie jūros. :)

 Nors namuose ošia nuolatinis vaikų šurmulys, ramybę randu tyloje. Laimė tokia trapi, tad vakare kelsiu taurę už tai, kad ji nedužtų.