2012 m. balandžio 2 d., pirmadienis

Rizikos faktorius: 4 rizikos intelekto mitai





Yra toks universalus posakis - "nerizikuosi - nelaimėsi, t.y. negersi šampano".  Man jis tiko ir patiko, todėl dažnai juo vadovaujuosi matuodama riziką. Juk ne pasaulio pabaiga, jei kažkas ir nepasiseks, bet būsi bent pabandęs.
  4 rizikos intelekto mitai (Pagal Apgar, 2007) sustiprino mano požiūrį į rizikas:

1. Visos rizikos yra atsitiktinės.
Tiesa tik ta, kad atsitiktinės rizikos yra neapibrėžtos. Neatsitiktinių rizikų atveju kiekvienas mūsų turi skirtingas sąlygas sužinoti tą riziką lemiančius faktorius.

2. Rizikos išsilygina, todėl jos retai lemia laimėtojus ir pralaimėtojus. 
Esmė yra ta, kad pažinios rizikos įtakoja laimėtojus ir pralaimėtojus, todėl mes privalome tinkamai įvertinti situaciją ir pasirinkti. 

3. Rizikų vystymosi modelio nėra.
Neatsitiktinės rizikos turi savo gyvavimo ciklą, todėl ypač vertingas gebėjimas įvardinti rizikingus projektus/darbus/užduotis "įgūdžių įgyjimo grandinėje".

4. Rizikos paskirstymas neturi įtakos rezultatams.
Gebėjimas riziką perkelti tiems, kas galėtų geriausiai ją įveikti, garantuoja maksimaliai sėkmingus rezultatus. Rizikos ekologijos sąvoka rizikos vaidmenų matricoje žymi rizikų valdymo efektyvumą. Populiarusis ekologijos terminas šiame kontekste viso labo atspindi tik, pavyzdžiui, miesto ir kaimo skirtingus rizikos valdymo aspektus.

  Socialinis praktinis žinių panaudojimo kontekstas, kuriame mes, susidurdami su problemomis, neišvengiame rizikų, suteikia mums galimybę atsižvelgti į turimas individualios patirties atsargas, t.y. įvertinti turimą rizikos intelekto potencialą.


  

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą