2013 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Klaidingi įsitikinimai, tyla ir šaltas rūkas


Tyla rasos lašu pakibus, eFoto.lt

     
      "Žmogaus vientisumas - paslaptingas dalykas. Kad įveiktume net pačias sudėtingiausias gyvenimo užduotis, pakanka vien nedidelės jo dalelės. Tačiau kai mirštame, mirštame būdami vientisi" (Castaneda, 2008).

       Sėkmės receptų daug. Visi bandome ją pagauti, siekiame jos viena ar kita forma. Taylor (2010) išskiria pagrindines klaidas, kurios trukdo pasiekti tai, ko norime:

  1. Siekiant sėkmės nereikia jokio leidimo - pirmasis klaidingo įsitikinimo paneigimas. 
  2. Galite tapti kuo panorėję - klausimas, ar tikrai to norite.
  3. Kad mane lydėtų sėkmė, kam nors turi nesisekti - sėkmės neužteks visiems. Sėkmės matas kiekvienam yra skirtingas, todėl lyginti savo ir kitų sėkmę yra žalinga. Apie savo sėkmę sprendžiame ne iš to, kaip sekasi kitiems, o iš to, kokia ji atrodo mums. 
  4. Kultūros fenomenas - labiausiai gaila ne blogai padarytų dalykų, o neįgyvendintų norimų darbų!
  5. Susitelkimas į tai, ko nenorime - liūdniausi ir žalingiausi žodžiai "Jums kažko trūksta". Perspėjimas "Nedaryk to" visada duoda priešingų rezultatų. 
  6. Tikėjimas tuo, nes tai veiksminga - lyg "karaliaus nauji drabužiai". Svarbiausia - veiksmas. 
  7. Palaukite, kol realybė užklups jus - tarsi kelionė yra kvaila, o realybė jus sugniuždys...
******

       Išsiveržimas iš neigiamo mąstymo pasireiškia beprasmiško pokalbio "kaip sekasi?" valdymu. "Man tikrai sekasi nuostabiai. Turiu puikų darbą, mylimą vyrą, mūsų vaikai - pavyzdys kitiems. Sunku įsivaizduoti didesnę laimę".
    
       Vakaro tyloje verta prisiminti, kad dovana yra galimybė turėti galimybę.

     
  

2013 m. lapkričio 17 d., sekmadienis

Briuselio lietaus atspindžiai



Briuselis, Belgija. Šaltinis: Travel


    Collison ir Parcell (2010) siūlo išmokti skristi. Šią savaitę tą ir padariau - darbo reikalais apsilankiau Briuselyje. Miestas toks, kokį ir palikau - nepasikeitęs.

    Tas pats lietus, gyvenimu patenkinti gatve kažkur (gal į niekur?) skubantys žmonės, Europos Komisijos užuovėja, ramūs susitelkę jos darbuotojai ir svečiai, įspūdingi mašinų srautai, nereali draugės vakarienė, vėluojančių nelaukiantys traukiniai, oro uosto parduotuvių vilionės, klaidžios gatvelės ir statybų garsai. Toks draugiškas chaosas paliko šiltą įspūdį, bet grįžti namo nekantravau - spėjau pasiilgti šeimos.

     Pakeliui namo lėktuvo turbulencija išgąsdino mane ir galvą ėmė pulti įvairiaspalvės mintys, tačiau galiausiai man pavyko patikėti, kad nusileisime - negi galėtų nukristi lėktuvas su p. V. Landsbergiu ir švietimo ministru? Turbūt, kad ne.

      "Kad atsivertume stebuklams, turime atsikratyti visų abejonių. Išvarius abejones, viskas tampa įmanoma" (Castaneda, 2008). Vakaro tyloje dėlioju žinias. Po truputį artėju link metų retrospektyvos. Tylu. Girdėti lietaus lašai.



2013 m. lapkričio 10 d., sekmadienis

Sakmės apie jėgą ir pergales




     "Vidinis dialogas laiko mus prispaustus prie žemės. Pasaulis yra toks ar anoks tik todėl, kad mes įsikalbame, kad jis toks ir anoks. Vartai į magų pasaulį atsiveria tada, kai karys išmoksta sustabdyti vidinį dialogą" (Castaneda, 2008).

       Žmogus jau taip sutvertas, kad jam lemta nuolat mokytis ir panirti į nesuvokiamus pasaulius.  Kaip mūsų keturmetis pasakė - "<...> o tų saulių gi begalės". Praeitis - tai nustatyti atramos taškai ketinimams. Pasirinkus tikslus ir ketinimus priimami sprendimai. "Tikras sprendimas reiškia paprastą dalyką - tai, kad atmetami kiti sprendimai" (Taylor, 2010). Pasitraukti iš ten, kur šiuo metu esame, gali lemti būtinybę ko nors atsisakyti. Tai nėra lengva, bet pasikliovus valia ir savimi - įmanoma. 

      Vakar su vaikais lankydamasi bibliotekoje sutikau labai nepakančių žmonių, gaila, kad tokių žmonių vis daugėja. Žinoma, geriausias ginklas - šypsena, tačiau tądien man jos trūko. 
"Kai pasiekiama vidinė ramybė, visa kas tampa įmanoma. Vidinis dialogas liaujasi taip pat, kaip ir prasideda - valios veiksmu" (Castaneda, 2008)

      Reikia peržiūrėti, kur manoji valia slepiasi savaitgalį ir pasitikrinti kelio kryptį ir tikslus. Vis dar mokausi ir tobulėju planuojant laiką. Kai per dieną sulaukiu bent trijų dvimečio mažylio klausimų apie mano sakinių rašymą (taip suprantamai vaikams vadinu savo mokslus), važiavimą į universitetą ar biblioteką, dar tvirčiau suprantu - kad laikas yra Dovana. Ir ja reikia mokėti naudotis ypač skrupulingai. Užduočių ir veiksmų hierarchija leidžia vertinti save ir pajusti tam tikrą saugumą.






2013 m. lapkričio 3 d., sekmadienis

Vėjuoto Lapkričio blaškomos mintys


Šaltinis: Laikrodininkas

   "Kažkur giliai po mūsų gyvenimą apgulusiais dulkių, baimių ir ribojančių įsitikinimų sluoksniais tūno jausmas, kad gebame gerokai daugiau ir mūsų gyvenimas gali būti kitoks. Raginu <...> pradėti, kad ir kaip būtų sunku, aiškintis, kokia yra jūsų esmė" (Taylor, 2010).

     Taigi, siektina ramybė aplanko tuomet, kai nuspredžiame gyventi pagal norimą viziją. Visiška ramybė - dvasinė būsena, kai einame nuo nuostatos "turiu-darau-esu" prie nuostatos "esu-darau- turiu" (cit. iš ten pat). Vizijos man nuo studijų laikų primena Vytauto Mačernio kūrybą:

7.
Vidunaktį dažnai
Aš pabundu,
Kada keistai, keistai
Visuos namuos tylu,

Ir aš nebežinau,
Kas daros su manim,
Bet man kaskart sunkiau
Tokiom naktim

Išspręst gyvybės ir mirties lygtis
Su begale nežinomųjų.
Veltui aš laukiu: niekas man nepasakys,

Atėjęs iš erdvių giliųjų,
Kodėl kas nors yra? Kodėl aš pats esu
Didžiausia paslaptis visatos slėpinių?

[Šarnelė, 1943.X.17],
Rudens sonetai iš ciklo „Metai“ (rinkinys „Poezija“, 1961). Plačiau čia.


   Savojo "Aš" paieškos reiškia, kad būtina pakilti į naują lygmenį - energijos, susitelkimo ir didžiavimosi. Apie "Aš" paieškų svarbą tinklo visuomenėje rašo ir Castells (2005, 2006, 2007). Savirealizacija aptariama ir žinomoje Maslow piramidėje kaip siekiamybės išraiška. Žinojimas, ko nori ir ko nenori - savo vizijos kūrimo dalis. Dabar svarbiausia - išlaukti. Sistemingai ir tvarkingai uždavinėti klausimus. Lyg vaikai, - o kada tu būsi sena? O kas tu būsi, kai pabūsi močiute? O kada aš mirsiu?

     Man rodos, kad būtent lapkritis yra žavus prasmių ieškojimo mėnuo. Lapkričio pradžios šventės verčia susikaupti, pliki medžiai su trim lapais, viena kita antis upėje, debesų užgožta saulė ir dulksna tą "Aš" perkelia į gamtos ciklą. Taikoje esi ne vienas.

     "Vienintelis veiksmingiausias būdas ką nors kesiti savo gyvenime - elgtis taip, tarsi tas pokytis jau būtų įvykęs" (Taylor, 2010).  Fantastika. Skamba lyg "Naujosios geografijos" atradimas.

     ***
     Šiandien dainuojam vieną didelį ir ilgą VALIO tėčiui gimimo dienos proga - būk laimingas!

     

Susiję rašiniai:
Kai krenta paskutiniai lapkričio lapai
Pokyčių prasmės beieškant