Šaltinis: Deviant Art
Pastarąją savaitę dėl užklupusių ligų turėjau marias laiko apmąstymams. Minties gyvavimo ciklas su ramybe atslinkusia pakeliui. Mintys apie save, apie kitus. Apie pasiekimus ir liūdesio akimirkas. Apie bendravimą, savęs išdalinimą ir grąžos paieškas. Supranti, kad nepagrįstai dideli lūkesčiai - tai tavo rūpestis, kurį privalai įveikti. Žingsnis po žingsnio. Širdyje taip gera, kai iš šimto studentų keli domisi, klausinėja, pasakoji, o jų akys dega, nenubėga į langą ar telefono ekraną. Skrendu lyg ant sparnų. Taip Gera galėti duoti, dalintis. Tarsi kaip mažasis princas - turėtum prisijaukinęs vieną tokią lapę iš šimtų tūkstančių kitų lapių.
Prasmingiausios man tos akimirkos, kai apkabina vaikas, tokia ramybė užplūsta, tuštuma pilna, esi ne vienas. Tavęs reikia. Dar kartą supratau, kad šventę sau kuri pats - jei ryte išlipęs iš lovos ir priėjęs prie veidrodžio sau pasakysi, kad esi nuostabus ir fainas, tavo keistoka šypsena iš veidrodžio prajuokins ir įtikins - tai bus Tavo diena. Už tai ir dar daugiau esam atsakingi tik patys. Daug žmonių itin taikliai įvardino žmogaus būsenas šventiniu metu - Ilzė Butkutė skatina tikėti kalbos stebuklais - nejučia supratau, kad daugybę metų linkėjau kitiems to, ko man trūko - meilės meilės ir dar kartą meilės - šiandien supratau - o gi linkėjimas man grįžo - turiu tris meiles šeimoje! Agnė Jagelavičiūtė meistriškai apsakė vienišumo jausmą, jausmą su kuriuo turi susidraugauti. Jį prisijaukinti, tik tuomet bus įmanoma naujų jausmų pradžia.
Šalia švelniai alsuoja mano Benas. Tyli naktis, stebuklinga naktis. Linkiu prisijaukinti save, savo mintis ir vienumą. Tuo pačiu linkiu mylėti ir būti mylimiems.
Ilgiausią metų naktį Ramybė yra čia, kai guli atsimerkęs ir bandai neužmigti dviaukštės pirmame aukšte, rašai klausydama švelnaus ir šilto alsavimo, lauki kol užmigs antrasis aukštas ir girdi kaip už durų vyniojami šiugžda popierėliai. Akimirka žavinga ir pilna!
Prasmingiausios man tos akimirkos, kai apkabina vaikas, tokia ramybė užplūsta, tuštuma pilna, esi ne vienas. Tavęs reikia. Dar kartą supratau, kad šventę sau kuri pats - jei ryte išlipęs iš lovos ir priėjęs prie veidrodžio sau pasakysi, kad esi nuostabus ir fainas, tavo keistoka šypsena iš veidrodžio prajuokins ir įtikins - tai bus Tavo diena. Už tai ir dar daugiau esam atsakingi tik patys. Daug žmonių itin taikliai įvardino žmogaus būsenas šventiniu metu - Ilzė Butkutė skatina tikėti kalbos stebuklais - nejučia supratau, kad daugybę metų linkėjau kitiems to, ko man trūko - meilės meilės ir dar kartą meilės - šiandien supratau - o gi linkėjimas man grįžo - turiu tris meiles šeimoje! Agnė Jagelavičiūtė meistriškai apsakė vienišumo jausmą, jausmą su kuriuo turi susidraugauti. Jį prisijaukinti, tik tuomet bus įmanoma naujų jausmų pradžia.
Šalia švelniai alsuoja mano Benas. Tyli naktis, stebuklinga naktis. Linkiu prisijaukinti save, savo mintis ir vienumą. Tuo pačiu linkiu mylėti ir būti mylimiems.
Ilgiausią metų naktį Ramybė yra čia, kai guli atsimerkęs ir bandai neužmigti dviaukštės pirmame aukšte, rašai klausydama švelnaus ir šilto alsavimo, lauki kol užmigs antrasis aukštas ir girdi kaip už durų vyniojami šiugžda popierėliai. Akimirka žavinga ir pilna!
2015 m. Gruodis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą