2016 m. vasario tulpės
Rytas toks ramus ir ilgas. Pagaliau galiu užuosti. Pasirodo laimė čia pat, kaip ir laisvė. Saulė leidžiasi už miško ir palieka raudoną juostą. Horizonte juodas namas dega, dūmai sukasi danguje ir dingsta tyliai - rodos, gaisras tik apgaulė.
*************
Paukščiai
Turiu aš paukščių didelius pulkus,
Didžiausių grifų, sakalų, erelių;
Ištiesę spindinčius, žvalius kaklus,
Dangaus erdvėn laisvi jie kelias.
Ir kylant jiems vis plečias jų sparnai,
Kaip debesys didi, galingi;
Po kojomis kaip sraigės sukasi kalnai;
Kaip lašas jūros spindi;
Ir jiems nutūpti žemė per maža.
Išdidūs ir sparnais nubraukdami žvaigždes
Ir nepavargę niekada
Per šaltas, dideles dangaus erdves
Kaskart platėjančiais sparnais
Manieji paukščiai skrenda amžinai.
1944.V.5
Didžiausių grifų, sakalų, erelių;
Ištiesę spindinčius, žvalius kaklus,
Dangaus erdvėn laisvi jie kelias.
Ir kylant jiems vis plečias jų sparnai,
Kaip debesys didi, galingi;
Po kojomis kaip sraigės sukasi kalnai;
Kaip lašas jūros spindi;
Ir jiems nutūpti žemė per maža.
Išdidūs ir sparnais nubraukdami žvaigždes
Ir nepavargę niekada
Per šaltas, dideles dangaus erdves
Kaskart platėjančiais sparnais
Manieji paukščiai skrenda amžinai.
1944.V.5
Vytautas Mačernis, cit. iš Mačernio landynė čia
Šiandien mes galime mėgautis laisve, skraidyti lyg paukščiai, kalbėti ir mylėti laisvai. Su laisve!
Susiję rašiniai:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą