Pavasaris Bergamo, 2013
Anądien tuščiame mieste buvau viena. Krito snaigės, tolumoje juokėsi siluetai, saulė švietė ryškiai. Ieškojau prasmės ten, kur knibžda žmonės, skruzdėlynuose. Ieškojau ir neradau.
Autobusas atvažiavo pilnas žmonių, erdvės trūko. Viduje stovėjo jie - gražūs, malonūs ir atstumiantys, įsikibę ir svirduliuojantys, jauni ir šviesūs, ryžtingi, juodi ir spalvoti. Po kojomis painiojosi maišai, rankose mirgėjo ekranai. Mėgstu autobusą ir tą kelią lekiantį už lango, vaizdus kaskart kitokius, šviesos blyksnius ir daugybę istorijų šalia.
O jeigu galėčiau jas pajusti! Istorijos - lyg važiuotų pilna knygų spinta. Siūbuojanti ten ir atgal. Šypsausi sau. Esu viena iš lekiančių istorijų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą