Te visad šviečia saulė! Laimingų!

2015  m. gruodis

           Pagaliau pasirodė žiema. Šalta, tikra ir jauki. Saulė plieskia danguje, sniego piešiniai blizga languose. Tolumoje stūkso sniego kalnai, sniege vos įžiūrimi pėdsakai veda nuo kalno. Šaltis žnaibo skruostus, nosį. Vaikai dūksta - valo akmenis, slidinėja, griūna užšalusioje baloje, kvatoja, įkvepia šalto oro. Gaivu. 

            - Mama, o kada aš būsiu suaugęs? - klausia Benas.

            Pilnatvė. Aš noriu, kad jie kuo ilgiau liktų nerūpestingais vaikais, tada širdyje ir aš esu drąsus pasauliui vaikas -  kartkartėm tyrinėjantis kosmosą ir meškos dantis žvaigždėse. Temsta.

             Linkiu jaukių Naujų pasitikimo, sveikatos, meilės ir tikrų draugų prisijaukinimo Naujaisiais 2016-aisias metais!  

                 Linkiu turėti savo kelrodę žvaigždę.

Siekius.

Mylėti ir būti mylimiems.

Drąsos.

Tikėjimo.

Ir nesustoti.

 ******

 

Metų pabėgimas į save arba prasmingų švenčių!

Šaltinis: Deviant Art

        Pastarąją savaitę dėl užklupusių ligų turėjau marias laiko apmąstymams. Minties gyvavimo ciklas su ramybe atslinkusia pakeliui. Mintys apie save, apie kitus. Apie pasiekimus ir liūdesio akimirkas. Apie bendravimą, savęs išdalinimą ir grąžos paieškas. Supranti, kad nepagrįstai dideli lūkesčiai - tai tavo rūpestis, kurį privalai įveikti. Žingsnis po žingsnio. Širdyje taip gera, kai iš šimto studentų keli domisi, klausinėja, pasakoji, o jų akys dega, nenubėga į langą ar telefono ekraną. Skrendu lyg ant sparnų. Taip Gera galėti duoti, dalintis. Tarsi kaip mažasis princas - turėtum prisijaukinęs vieną tokią lapę iš šimtų tūkstančių kitų lapių.

       Prasmingiausios man tos akimirkos, kai apkabina vaikas, tokia ramybė užplūsta, tuštuma pilna, esi ne vienas. Tavęs reikia. Dar kartą supratau, kad šventę sau kuri pats - jei ryte išlipęs iš lovos ir priėjęs prie veidrodžio sau pasakysi, kad esi nuostabus ir fainas, tavo keistoka šypsena iš veidrodžio prajuokins ir  įtikins - tai bus Tavo diena. Už tai ir dar daugiau esam atsakingi tik patys. Daug žmonių itin taikliai įvardino žmogaus būsenas šventiniu metu - Ilzė Butkutė skatina tikėti kalbos stebuklais - nejučia supratau, kad daugybę metų linkėjau kitiems to, ko man trūko - meilės meilės ir dar kartą meilės - šiandien supratau - o gi linkėjimas man grįžo - turiu tris meiles šeimoje! Agnė Jagelavičiūtė meistriškai apsakė vienišumo jausmą, jausmą su kuriuo turi susidraugauti. Jį prisijaukinti, tik tuomet bus įmanoma naujų jausmų pradžia.

       Šalia švelniai alsuoja mano Benas. Tyli naktis, stebuklinga naktis. Linkiu prisijaukinti save, savo mintis ir vienumą. Tuo pačiu linkiu mylėti ir būti mylimiems.

       Ilgiausią metų naktį Ramybė yra čia, kai guli atsimerkęs ir bandai neužmigti dviaukštės pirmame aukšte, rašai klausydama švelnaus ir šilto alsavimo, lauki kol užmigs antrasis aukštas ir girdi kaip už durų vyniojami šiugžda popierėliai. Akimirka žavinga ir pilna!

 

2015 m. Gruodis

Gruodžio lietaus kelionė

2015 gruodis, pasipuošėme

****

            Aš nežinau, kodėl lietus ir rūkas šiandien toks šiltas ir tylus. Lašai atsispindi aitrioje lempos  šviesoje lyg perregimos voratinklio gijos, tik musių neįžiūrėsi. Eglė aukšta ir taisyklinga kaip iš pasakos, rodos, apsnigta. Spindi. Šypsenas ir juoką keičia nuliūdę veidai. Esu minioje, skęstu minioje viena iš daugelio. Čia esu, čia stebiu lyg iš dangaus. Sėdžiu, kojom mosuoju ir šypsausi. 

            Vaikų puoštos eglutės girliandos mirksi, dega žvakės, jauku. Tik trūksta baltos, trūksta šviesos ir sniego. Ir dar imbierinių sausainių, kūčiukų, tinginio, pyrago kvapų. Prašo kvapų vaikai, džiūgauja apkabinę eglutę visais įmanomais žaislais, kas vakarą vis naujais - gera. Kepsiu būtinai. Ir tas kvapas prisijaukins mane greičiau nei mažasis princas lapę. Tie metai eina vis greičiau. Noriu, kad jie trumpam sustotų žiemos miegui. 

             - O kodėl Joris vyresnis, o ne aš? - klausia Benas.

           Šypsausi, bet to nepakanka. - Tiesiog taip yra, - tariu. Ir einame iš darželio per tamsą, besisukantį ir purškiantį lietų su pamestu varlės skėčio švilpuku, taškydami balas ir gaudydami likusį spalvą praradusį sniego lopinėlį. Už lango girdėti vaikų balsai. Atėjom.

****

Šaltinis: Rain HD Wallpapers