Apie atkaklumą ir pavasario daigus

Šaltinis: čia

   Taip susiklostė, kad su sūnumi vakar kalbėjome sunkia tema - apie mirtį. Pabaigoje jis nusprendė, kad geriau jau mes gyvensime po dangumi, nei danguje ir niekada nemirsime. Apsikabinome, ir tarsi ne tik jam, bet ir pati sau kalbėjau, kad mes gyvensime laimingai ir gražiai, ilgai ilgai ir visąlaik džiaugsimės šia diena. Po pokalbio sūnus ko gero net pusdienį mūsų nešaudė, kas, kad tai darydavo juokais. Po truputį vis bandau jam pasakoti, kodėl taip elgtis nuolat yra negerai. Tuomet sėdome kartu rašyti sakinių ir vartyti Nacionalinės Geografijos žurnalo. O ten, kaip puslapis, taip Istorija. Nuostabu, kokie tie žmonės gali būti atkaklūs - turiu minty, kirgizus, klajojančius vėjuose.

  Kadangi paprastai rezultatams pasiekti reikalingas atkaklumas, aptikau priimtiną trijų dalių atkaklumo formulę:

1. Apibendrinkite faktus ir situaciją.

2. Išreikškite savo mintis ir emocijas. Pridėčiau, kad taip galėtų būti nustatyti tikslai.

3. Aiškiai suformuluokite savo norus ir poreikius, nepamiršdami ir naudos kitiems žmonėms. O čia, manau, reikalingas planas, padėsiantis juos įgyvendinti.

  Trumpai tariant "Elkitės taip, kad kitiems būtų malonu daryti tai, ko jūs pageidaujate" (Carnegie, 2010). Įdomi mintis, o ir sakyčiau, net menas yra bendrauti maloniai ir be skaudulių. Paparasta, bet reikalauja pastangų.

Toks keistas pavasario lietus ir ledo balos viduržiemy dar nežada speigų pabaigos. Atkakli žiema, tiesa?

Dar vienas būdas pakviesti sėkmę

Šaltinis: Light stalking, 30 Unforgettable Winter Landscapes

  Viskas pasirodo labai paprasta - sėkmė turi struktūrą. Ji aiški lyg planas (autorius teigia - receptas, Taylor, 2010):

1. Žinoti, ko siekti.

2. Žinoti ir įvertinti esamą padėtį.

3. Žinoti, ką daryti, kad pasiektumėte tai, ko norite. Pridėčiau - žinoti tai, ko nedaryti.

4. Pradėti veikti. 

  Rodos, per daug elementaru. Yra sakoma, kad genialumas slypi paprastume. Gyveni ir mokaisi, atrandi ir prarandi. Pagalvojau, kad pastaraisiais metais įdomi mano skaitomų knygų amplitudė, mokslinės ir tokios lyg terapinės, skatinančios pasitikėti savimi ir paneigti abejones siekiant tikslų. To reikia, toks etapas. Banguotas - tai užsiėmimu mėgaujiesi, tai svajoji apie grožinės literatūros skaitinius ir visiškai nuo minčių tuščią galvą, čia pat ir vėl mėgaujiesi - užburtas ratas, tikiuosi šiemet iš jo išeiti. Platus užmojis, geras įdirbis.

  „Mama, kokius sakinius tu čia rašai?" - klausia mano džiaugsmas, pasiruošęs man padėti. Smagu taip iš ryto sėdėti dviese, kai už lango stingdantis šaltis ir virpantis šerkšnas. Vienas rašo tai vienokius, tai kitokius sakinius, kitas štai šalia, prie to pačio stalo keverzoja apskritimus - tiesiog apvalūs sakiniai. Prasmės toli ieškoti nereikia - tęstinumas. Tada pereiname prie raidžių. Kiek čia truks - imsimės žodžių, sakinių - amžinybės ratas. Savotiškai baugu būti tokiu mažu tokiame nepaprastame pasaulyje.


Susiję rašiniai:

(Ne)eilinis bandymas nerimą paversti pozityvu

Šaltinis: Light stalking, 30 Unforgettable Winter Landscapes

Žiemos karalystės pasaka

Šaltinis: Dreamstime

  Šiandien - smagi popietė, vaikai nusprendė pabūti karaliais. Taigi, žiūrovo užrašai.

  Pirmiausia, Joris pasitikslina, kas yra sostas. Paaiškinu, kad tai - papuošta karaliaus kėdė. Tuomet jis įsitaiso ant puoduko, užkelto ant sofos ir išdidžiai sėdi. Surimtėja. Ir pasigirsta skardus ir džiaugsmingas šūksnis:

 - Tai, aš esu karalius, o Benas - mano karalienė!

 Benas, žinoma, džiūgauja žaisdamas kartu. Ir vėl pasigirsta garsus bosas:

  - Karaliene, ateik valgyti! Paskubėk, nėra laiko, eime!

  - Eme, jaiko - kartoja nuolanki karalienė.

  Ir karalienė, vardu Benas, bėga. Abu stovėdami ir kikendami pavalgo. Karalienė nueina nuo scenos, pažaidžia slėpynių ir taip kviečiama valgyti yra bent tris kartus. Tuomet pasigirsta kitas scenarijus.

  - Karaliene, laikas miegoti!

 - Apapa, go, - kartoja karalienė, radusi papildomą užsiėmimą. Bet įsakmiai pakartojus, ji kvatodama apsikabina karalių. Karalius parodo savo lovą. Ir apsikloja. 

  Uždanga. 

       ****

Joris varto Darbėnų knygą. Benui pasakoju, kokia smagi knygelė ir siūlau jam pažiūrėti kartu. Joris atsisukęs pareiškia, kad jis skaito mokslo knygą. Tylu. Ypatingo susidomėjimo išraiška. 

  - Žinai, kas ten parašyta?

  - Ne.

  - Mmm, kaip vaikam reikia išmokti valyti vonią. Kaip vaikam išmokti vairuoti ir parodyti suaugusiems kaip reikia! 

  - Oho, - nesiliauju stebėtis vaiko fantazija, - nuostabu! 

 Koks gražus Pasakos Pasaulis. 

      

    ****

 Nelengva, nes vis nepataikau, neatspėju, kas ir, koks burtas vaikų rankose. Bet koks buitinis daiktas, ar žaislas virsta kažkuo kitu, ypatingu.

  - Ar žinai, kas čia, - pasigirsta balselis.

  - Kam tu išmėtei kilimėlius ir rankšluoščius?

  - Taigi, čia ledai! Benai, einam šokinėti ir žaisti!
  - Žeei - šaukia Benas.

  Štai taip, namai virsta užšalusia upe. Kažkas nepaprasto gyventi tokiame pasaulyje.

Apie laisvę klysti ir metų planus

Šaltinis:  DWinton ir 30 Unforgettable Winter Landscapes

  Nauji metai - nauja laimė, nauja laisvė. Savęs paieškos lyg žvalgytumeisi paparčio žiedo. Sąstingis. Taip sunku išsijudinti po švenčių maratono. Pakilau paskaičiusi Austėjos uždavinius naujiems metams. Žaviuosi.

  Už lango lėtai, elegantiškai sukasi žiemos snaigės. Laisvė iš tikrųjų reiškia laisvę klysti. Laisvoje visuomenėje yra daug būdų individualios nuomonės raiškai apie tai, kaip kitiems derėtų keisti savo gyvenimo stilių. Negalima žmonių persekioti verčiant juos tam tikrų dalykų nedaryti vien todėl, kad mums nepatinka tai, ką jie daro su savo laisve (Mises, 2006). Patiko man ši mintis, įžvalgu ir verta dėmesio. Gyvenimo būdo pokyčius įnirtingai bruka Delfi komentatoriai, net neskanu. Poliklinikos laukiamuosiuose bobulytės ir senoliai jaučia pareigą būtinai ir iškart išaiškinti viską apie vaikų auklėjimą ir auginimo ypatumus. Nieko nepasakysi, kiekvienas esame savaip teisus. O, bet, tačiau, leiskime vieni kitiems klysti. Juk geriausiai pasimokome iš savų klaidų ir savos patirties. 

  Pradėjus Naujus metus - naują atskaitos tašką, seka planavimas. Metų, pusmečio planavimas pagal dienos optimizavimo principus (11 dienos optimizavimo principų). Mano dėlionė štai tokia, juodu ant balto, pačiai sau:

• Turiu apie šimtą dienų iki grįžimo į darbą ir VU. Todėl reikalingas Greitis ir manevro principas.

• Pasidarė sunku keltis anksti rytais. Reikia atnaujinti ankstesnį kėlimąsi, tai pasieksiu, kai su vaikais grįšime prie puikaus buvusio režimo - eiti anksčiau miegoti. 

• Pasiruošimas darbui ir darbų grupavimas - vyksta. Blog'o rašymo tęstinumas lyg rašymo įgūdžių eskizavimas ir savidisciplina. Reikia palaikyti Masės principą. 

• Darbo paprastinimas ir dienos planai. Paprastumo principas aktyvus, planavimas turėtų būti realistiškesnis, tikslus (net smulkmeniškas) ir labiau įgyvendinamas. 

• Tinklaveikos kontrolė - erdvė tobulėjimui. Pripažįstu, ką jau čia. Netikėtumo principas ypač veiksmingas tuomet, kai supranti, kad tau skirtas laikas ėmė ir išnyko. 

• Pagalba ir savęs apdovanojimas. Saugumo principas iš esmės veikia. O vat su dovanomis reikėtų atsargiau, palaukti tam tikrų įvertinimų ir akivaizdesnio žingsnio pirmyn.

  

   Pastebėjau, kad mintys apie laisvę visai laiku - netrukus minėsime Sausio 13-osios įvykius, nors aš ne apie tai, o apie vidinę laisvę, todėl ties čia ir sustosiu.

  Įsivaizduojate, dienos ima ilgėti - nuostabu! Iššūkis įveikiamas. Tikiuosi. Žodžiai man lyg impresionistų tapyba. Gera rašyti. 

   
  Susiję rašiniai:

Apie tikslus: 7 priežastys, kodėl jų reikia
11 dienos optimizavimo principų
(Ne)eilinis bandymas nerimą paversti pozityvu