Na, ir smagus Kino Pavasario filmas Roman Polanski "Kivirčas" (Carnage, 2011)! Tikrai vertas būti festivalio atidarymo filmu. Neatpasakosiu turinio (kaip Kate Winslet herojė apsivėmė svečiuose ir pan.) ir neapsiimsiu rašyti recenzijos, nes jų šiam filmui yra ne viena, tiesiog noriu atspindėti savo įspūdį.
Puiki ir įtikinama žinomo aktorių ketverto vaidyba, išlaikytas dėmesys uždaroje erdvėje, rodos, veiksmui ypatingai nesirutuliojant, atsiskleidžia porų nesutarimai, charakterių skirtumai. Išbaigta, netgi preciziška aplinka. Ironiška, kai kurios scenos priverčia kikenti ir atpažinti savo elgesio motyvus. Anądien mano beveik trimetis laksto su gitara rankose po visą butą ir visa gerkle plyšauja "o kodėl aš toks baisus, o kodėl aš toks baisus?". Tonas toks įtikinamas, žemas. Dabar ima nesustabdomas juokas. Kita vertus pagalvoju, auginu du sūnus, o kaip aš elgčiausi tokioje situacijoje, jei būčiau "aukos", ar "nusikaltėlio" tėvų vaidmeny? Pirmiausia, labai nenorėčiau į tokią nepavydėtiną padėtį papulti, o jeigu teks, kas, matyt, vienaip ar kitaip neabejotina, pageidaučiau, kad ji būtų, kuo švelnesnė. Turbūt visi tėvai to norime. Ta uždara filmo siužeto erdvė - veiksmas bute, ne naujiena, tikrai tokią idėją esu mačiusi, tik niekaip dabar neprisiminsiu konkrečiai kokiame filme, tačiau čia atmosfera perteikta nepaprastai įtaigiai.
Dviejų berniukų konfliktas tampa įrankiu, norint atskleisti sudėtingus porų santykių aspektus. Gal tas konfliktas ir buvo proga suaugusiams paanalizuoti save ir savo santykius?
Norintiems gero ir smagaus filmo - rekomenduoju, beveik 80 minučių neprailgs, o dar ir pasijuokti turėsite galimybę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą