Kino šeštadienis

  Šeštadienis buvo puikus. Išgyvenau dvi istorijas ir padariau gerą darbą.

  Kadangi planai pasikeitė, o kam siūliau prisijungti ir kartu žiūrėti filmą "Pavojingas metodas", visi vienaip ar kitaip negalėjo, t.y. 2 filmą jau buvo matę, potencialūs bent 5 susidomėję galimi kompanionai turėjo išankstinių planų (be abejo, juk diena buvo pavasariškai nuostabi!), tai ėjau į kino teatrą viena su dviem bilietais. Trypčiojau prie kasų norėdama pasiūlyti bilietą, bet žmonės į kiną paprastai eina bent po du. O man puikiai sekasi ir vienai. Tuomet pastebėjau "Kino pavasario" informacijos centrą ir nupasakojusi situaciją palikau vienam iš darbuotojų bilietą - maniau, kad tokiu būdu dovanojimas atrodys įtikinamiau, ir nuėjau į salę. Beprasidedant filmui atėjo moteris ir užėmė vietą šalia manęs, nusišypsojom viena kitai. Pasigirdo klausimas - "čia jūs dovanojot?", "aha, aš" - atsakiau. Pasikalbėjom, bandė ieškoti pinigų už bilietą, bet aš tikrai neturėjau grąžos ir patikinau, kad man už viską smagiau, kad vieta neliko tuščia ir kažkam visai nepažįstamam padariau gerą darbą. Tobulas jausmas širdy. Su juo ir pradėjau žiūrėti David Cronenberg filmą "Pavojingas metodas".

  Mane visada itin domina filmai paremti biografiniais faktais. Šis kaip tik toks. Puikiai atspindintis laikmetį, išbaigtos detalės apsijungia ir kuria nepažeidžiamą ano meto visuomenės aurą. Pagrindinė filmo herojė Sabina Spielrein buvo pirmoji moteris psichoanalitikė, viena iš psichoanalizės pradininkių, dėmesį skyrė ir vaikų psichoanalizei. Ji išplėtojo instinktų temą, kėlė klausimą, kodėl seksualinis geismas pasireiškia malonumu, tačiau taip pat kartu ir baime bei pasibjaurėjimu (Psichologija, 2012). Esminė filmo žinutė atskleidžia seną tiesą - visi klystame. Taip ir čia, gydytojo ir pacientės santykiai buvo klaida. Tačiau, ar be tokio emocinio "supurtymo" būtų įmanomi tolesni atradimai ir toks kokybiškas bendradarbiavimas?  Z.Freudo figūra filme vaidina daugiau globėjišką, tėvišką vaidmenį, tačiau jo susirašinėjimas ir pokalbiai su C.G.Jungu - verčia įsigilinti į temą.

  Antrasis filmas Steve McQueen "Gėda" pilnas nuogo atvirumo. Čia išryškinama vienatvė tarp žmonių. Žmonės yra, bet jie tiesiog minia, o artimi žmonės - lyg svetimi. Filme atskleidžiamos esminės problemos likusios, užslėptos iš praeities: sudužę šeimos santykiai, svetima sesuo. Tiesiog žmogus svetimas pats sau, nors to nepripažįsta, ilgisi vertybių - Brendonas apsiverkia per sesers pasirodymą. O dainos "New York" atlikimas išjaustas, tikrai verta ašarų. Nuolatinis bėgimas, vienos nakties nuotykiai leidžia herojui negalvoti, pasinerti į tuštumą. Netyčia, kai lieki vienas su savo mintimis, ir vėl  nuo jų bėgi. Malonumo paieška siejasi su Z. Freudo ir C.G.Jungo teorinėmis įžvalgomis.

  Abiem atvejais sunku dirbti su savimi. Savianalizė atskleidžia žmogaus pažeidžiamumą, bet juk tik tokiu būdu galime pakilti iš naujo ir imti gyventi kitaip..