Saulėta pasaulinė turizmo diena

  Gimtadienio Paryžius, 2010 spalis

  Tokią gražią rudens dieną, žiniasklaida informuoja, kad šiandien yra Pasaulinė turizmo diena. Puiku - proga prisiminti ir planuoti keliones, ar pasidomėti patrauklių šalių kultūra. Daugelis miestų yra palikę neišdildomą įspūdį, tačiau ne į kiekvieną norėtųsi grįžti vėl ir vėl. Vakaro Paryžius. Artima Ryga, Erfurtas. Šiltas Talinas, nuostabus Tartu. Insbrukas su kalnų perspektyva. Poliarinis Oulu.. Kelionės yra kažkas nepaprasta, kas suteikia gyvenimui sparnus.

  Vakar turėjau galimybę apsilankyti Kinijos Liaudies Respublikos ambasados surengtame priėmime, kuriame buvo minimos 63-iosios jos įkūrimo metinės. Ypatingai įdomi šalies kultūra, norėtųsi kada nors pažinti šalį iš arčiau. Ji tokia tolimai svetima ir egzotiška. Būtų smagu, jei minėtos ambasados tinklapis būtų informatyvesnis ir su aktyviomis nuorodomis, nors pačiame renginyje knygų knygelių apie šalį ir suvenyrų tikrai netrūko.

Įdomu pasiskaityti apie pasaulinę turizmo dieną:

Portale 15min ,

Makalius pristato renginių programą čia,

Visit Lithuania blogas,

Valstybinis turizmo departamentas organizuoja renginį šiai dienai paminėti. 

Turizmo informacijos centrų informacija.

Gimtadienio Paryžius, 2010 spalis

Kaip Benukas savo angelą surado

2012-09-08, Pasiruošimas šventei

  Na štai, gal kiek vėlokai, bet jau įsikraustėm, apsimėtėm, tai prisėdau brūkštelėti ir prisiminti gražiąją rugsėjo 8-ąją, Benuko krikštynų dieną. 

  Po itin lietingo penktadienio vakaro, pirmo naujam bute, išaušo kukliai saulėtas jaukaus šeštadienio rytas. Rytas buvo Mano - jaučiausi laabai graži :) , ir namiškiams paėmusi picą pietums, grįžau ruošti ir puošti šeimynos, kuri netruko atsikelti po pietų miego. Ceremonija Bernardinų koplytėlėje kaip visad (mums jau trečiajį kartą) betarpiška ir ypatinga, tokia... su juntamu angelo sparnu. Gerą nuotaiką palaikė ir kunigas supainiojęs tuos, kuriuos turi krikštyti, sako, "o tai kur antras vaikas?" Bet mes krikštyjome tik vieną :) Joris jau turėjo savo krikštynas, kai buvo savaite vyresnis nei per savąsias buvo Benas, todėl ir rūbeliai tiko tie patys (prisimenant Jorio šventę, Anos foto čia).

  Fotosesija Užupyje praėjo šauniai, neįtikėtina, kiek sutikome vestuvininkų, o vasara lyg baigės. Vakarienė Belmonte priminė, kas šventės kaltininkas - vaikų kampelyje vaikai dūko kaip pašėlę.

2012-09-08, Bernardinų bažnyčios koplytėlėje

  Esu dėkinga krikštatėviams, kurie labai pasistengė mūsų mažai šventei suteikti daugiau šilumos ir jaukumo - klausėmės pasakos, gavom balionų, kėlėm taures šampano, ragavom fantastišką tortą, bandėme paleisti dangaus žibintą... Buvo puiku, kad mūsų šeimą, jau ne pirmą kartą, galėjo fotografuoti Ana, tiesiog žinojau, kad nuotraukos bus vertos dėmesio (nekantrauju pamatyt visas foto :)! Gera, kad šventėje galėjo dalyvauti mano močiutė ir labai labai geros draugės šeimyna (ačiū, kad nepatingėjot atvežt vežimą! :). Širdy taip šilta. Lyg sėdėčiau po saule.
 

2012-09-08, Užupio Respublika

Foto: www.fotana.lt

Su Nauja žinių pradžia!

Paveikslėlio šaltinis čia.

  Atsikeli vieną rytą ir staiga supranti - jau ruduo! Neįtikėtinu greičiu prabėgusi vasara žada sugrįžti kitąmet, nauja jėga, o dabar kiekvienas pasitinkame naują etapą.

  Man tai mokslo metai, leidžiantys svajoti, kad išauš toks rugsėjis, kai aš būsiu kitoje žinių upės pusėje. Ir galėsiu dalintis savo žiniomis. Mūsų didysis jau eis į darželį, nebe lopšelį - tad pirmadienis bus ypatingas - pasipuošę ir su gėlėmis keliausime sveikinti naujos auklėtojos.

  Sėkmingos ir širdy šiltos Jums žinių kelionės pradžios. Nusiteikime pakiliai ir su vidiniu įsitikinimu, kad viskas bus gerai - juk sakoma, gera pradžia - pusė darbo! Sėkmės.

  

  Pakalbėjau ir užteks - einu toliau pildyti dėžių gretas - kraustymąsis lyg dar viena nauja pradžia (pozityvu? :).

(Ne)eilinis bandymas nerimą paversti pozityvu

Coquelicots (Poppies, Near Argenteuil)
C. Monet, 1873; Musée d'Orsay, Paris 

   Štai ir prie pabaigos vasara - džiugu, kad pavyko visi atostogų planai ir daug laiko su šeima praleidome gamtoje. Tačiau sparčiai artyn žengiantis ruduo sėja nerimą: kokie bus mokslo metai vaikų ligų prasme, grėsmingai artėja neišvengiama mokslo metų pabaiga, pasiruošimas krikštynoms, kraustymasis, kurio aš nekenčiu... Baisuma, - tiesiog norisi slėptis po lapais, kurie dar nenukritę. :)

  Vakar bibliotekoje akį patraukė D. Carnegie knyga ypač lengvu (rodos, kiekvienas galėtų :) pavadinimu "Kaip tapti lyderiu" (2010. 251-269 p.). Pavadinimas dar ne viskas, todėl vartydama atradau itin neprastų, senų gerų patarimų kaip įveikti nerimą:

• Semkitės jėgų iš pozityvių dalykų ir neleiskite negatyviems išsekinti jus. Mokykitės nustoti nerimauti. 

• Gyvenkite šia diena. Kiek energijos iššvaistoma, svarstant apie praeitį ir ateitį, kurių negali pakeisti.         

             "Kiekvienas gali nešti savo naštą, kokia sunki ji bebūtų, iki pat sutemų. Kiekvienas gali nudirbti savo darbus, kad ir kokie sunkūs jie bebūtų, iki dienos galo. Kiekvienas gali gyventi maloniai, kantriai, su meile, dorai, kol saulė nusileis. Ir visa tai reiškia gyvenimą" (R.L.Stevenson).

• Pasisemkite ramybės iš tikimybės dėsnių. Dauguma žmonių nerimauja dėl tokių dalykų, kurie apskritai niekada nepasireiškia. 

• Susitaikykite su tuo, kas neišvengiama. Visada bus problemų, kurių įveikti nebūsime pajėgūs.

• Nustatykite kainą savo nerimui. Nėra tokios problemos, kuri būtų verta viso pasaulio nerimo, opos ar savaitės bemiegių naktų.

• Pažiūrėkite į problemą iš šalies. Dėl kai kurių dalykų išvis neverta nerimauti, nes jie tiesiog per menki.

• Užsiimkite kuo nors. Užsiėmimas kokia nors veikla atitraukia mintis nuo jūsų rūpesčių.

• O ką, jei yra rimta priežastis nerimauti?

1. Paklauskite savęs, kas gali būti blogiausia. 
2. Psichologiškai pasiruoškite priimti blogiausia, jei tai būtų neišvengiama. 
3. Ramiai, metodiškai veikite, kad išvengtumėte blogiausio. Susidėliokite tolimesnių veiksmų žingsnius. 

  Nuslopinus nerimą, sužadinkite gyvybingumą - entuziazmą. Ramybė, pozityvios mintys ir elgsena leidžia su nauja jėga judėti pirmyn. 

   Sportuodama, per minutės pertraukėlę, žiūrėjau per langą į upės vingį, į miniatiūrinius žmones baidarėje, besiiriančioje prieš srovę, ir galvojau, o vis dėl to, kokie jie laimingi, nes susikoncentravę ties atpalaiduojančiu nuo sunkių minčių veiksmu - plaukimu. O aš laiminga, nes galiu matyti kaip tyliai keičiasi metų laikai ir pamažu sėlina ruduo. 

   Mintis priartina prie kasdienybės paprastai nepaprastas Jorio klausimas - "Mama, o kai tu buvai mokykloje, kodėl norėjai, kad aš ir Benas ateitume?" Kad išmoktume džiaugtis. Kad klaustume. Kad kartu ieškotume atsakymų. Kad visi būtume kaip vienas. Gera, ak.

    Susiję mano rašiniai:

 Apie tikslus ir Dienos optimizavimo principai. 

Iki kitos vasaros, Jūra!

2012-08 Palanga, Kunigiškės

  Štai ir prabėgo dar dvi nepaprastos savaitės prie šaltos Mūsų Jūros. Saulę keitė lietus ir vėl saulė, kopas siekė vanduo, o aš, viena, sukausi, kaip vijurkas, tarp dviejų savo mažių. Nepaisant to, kad į atostogų pabaigą jautėsi nuovargis, buvo nepaprastai Gera ir, viliuosi, mažus špokus gaivus jūros oras bent kažkiek paruošė rudeniui. 

2012-08 Palanga, Kunigiškės

  Jūros ošimas ramina - galėčiau valandų valandas sėdėti (dabar toks laikas - prabanga :) ir tiesiog žiūrėti į tolį, leidžiant mintims skristi. Pušų kvapas suteikia jėgų, o vaikų juokas žaidžiant, kviečia apsikabinti ir kvatoti kartu. Kasdienio tako jūros link metu, laukinės avietės prašėsi nuraškomos - skanumėlis! 

2012-08 Palanga, Kunigiškės

  Prisiminimuose iškyla jaukūs vakariniai pasivaikščiojimai dviračių taku vienam špokui stumiant vežimą, kitam klausinėjant be paliovos - "Kodėl užtvaras nusuktas į šitą pusę, o ne į aną? Kodėl čia ne beržas? Kodėl čia važiuoja mašina, jeigu čia jai negalima? Kodėl negalima mindyti vabalo? Kodėl danguje greitai plaukia debesys?.. :)". Štai kokie nepaprasti tie pokalbiai. Svarbiausia - kantrybė, tiesa ta, kad ne visada pavyksta ją išlaikyti. Bet bandyti verta.

  O ko verti pasakiški, saulėti ankstyvi rytai kupini tylos, ramybės ir susikaupimo! Ryto dušas, kava su karštu pienu, geriama prisimerkus nuo saulės, ir vaikams dar miegant, suteikdavo jėgų ir žvalumo visai dienai. Tobula!

  Gera buvo ir linksmos draugų kompanijos, į viešnagės pabaigą atvykusios sesės, jaukios prižiūrėtos sodybos dėka - ačiū Jums! :) O nuostabiausia man, kad per visą šį laiką su vaikais taip ir nebuvome pačioje Palangoje - tik tiek, kiek reikėdavo nuvažiuoti į parduotuvę apsipirkti. Puiku, nes vienai vaikus atkalbėti nuo gausybės pagundų Basanavičiaus gatvėje būtų buvę itin nelengva, o ir minios žmonių visiškai nepasigedau. Užtat apsilankėme Šventojoje ir Klaipėdoje, pas močiutę.

2012-08 Palanga, Kunigiškės

  Nepaprastai teisinga Desideratos frazė - "Ženk ramiai tarp triukšmo ir skubėjimo - atmink, kokią ramybę galima surasti tyloje". Iki kitos vasaros, Jūra!