Kaštonai žydi prie mokyklos, 2016 gegužė
Įsibėgėjo gegužė. Kadangi dalyvauju džiaugsmingam universiteto gyvenime gegužę, vaikams mokslo metų pabaiga taip pat gegužę - ji ypač kvepianti. Tokia šilta, kvapni ir sunki. Lyg Š o k o l a d a s knygoje (Harris, 2004). Prisiminiau ir H. Wassmo nauja knyga guli ant stalelio - gera pasinerti į istoriją, tiesiog tada nebesu aš. Yra kažkas ten ir aš keliauju lyg sapnuos, su meile stebiu pučiamas penkias gimtadienio žvakutes, pjaunamą šokoladinį kvepiantį tortą. Stebiu - lyg pjaučiau ne aš.
Aš tyliu. Mėginu tylėti, skęstu mintyse, žiūriu į tolį, horizonte kur ne kur praskrenda paukščiai. Laukiu jų šurmulio elektros laiduos iš tiesų. Kaip anąmet. Lygiai aštuntą. Aš tyliai gaudysiu stebuklingus gamtos kvapus. Džiaugsiuosi vėl uosdama. Ir brauksiu ašarą, kai nieks nematys. Pinsiu pienių vainiką, kuris nuvys, svajosiu, kas bus, nersiu atgal, o kažkur po langais žmonės vedžios šunis, katinus ir save.
Žemė sukasi. Mėgstama radijo daina rėkia vis garsiau. Nutyla.
Ak, Paris, 2016 balandis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą