Isabel Allende: Mano išgalvota šalis

Šaltinis: Manoknyga.lt

       Vidurvasarį, vieną trumpiausių metų naktų vėl grįžtu prie Isabel Allende. Šįkart tai "Mano išgalvota šalis". Paprastai tokios prisiminimų serijos manęs nežavi, bet ši patraukė, nes žinojau, perskaičiusi ankstesnes autorės knygas, ko tikėtis. Ir neapsirikau. Įdomu. Knygos recenzija pateikiama Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos svetainėje ir Alma littera tinklaraštyje. Knygoje ypač ryškus ir taiklus humoras - kai kur negalėjau sulaikyti garsaus juoko, pavyzdžiui, kalbant apie Čilės biurokratijos principus, nes sritis man gerai pažįstama ir šiuo metu artima:

      "Laikytis taisyklių, kad ir kokių neveiksmingų, žūtbūt stengiasi begalė vargšės mūsų tėvynės biurokratų. <...> Viešajam pareigūnui, valdininkui, dera nuo pat pirmos darbo dienos suprasti, kad pamėginus parodyti bent krislelį iniciatyvos baigtųsi jo karjera, nes čia yra pasodintas ne tam, kad ką nors nuveiktų, o tik, kad oriai pasiektų savo nekompetencijos lygį. Dėlioti popierius su antspaudais ir parašais iš vienos vietos į kitą reiškia norą ne spręsti problemas, tik atidėlioti jų sprendimą. Jei problemos būtų išspręstos, biurokratija prarastų įtaką ir daugybė garbingų žmonių liktų be darbo; ir priešingai, jei problemų daugėtų, padidėtų valstybės biudžetas, ji įdarbintų daugiau žmonių, sumažėtų nedarbo lygis ir visi būtų patenkinti. <...>."

        Knygoje meistriškai persipina asmeniški išgyvenimai, personažai, istorinė įvykių analizė ir prielaidos su jausmingumu, duoklė nepaprasto grožio (toks įspūdis, nors tam pasaulio krašte nė nebuvau!) gamtai, atskleidžiama santuokos išmintis - "Gal santuokoje svarbu tik tai ir nieko kito: lankstumas" ir duoklės sau, ramybės valandų pojūtis - 

           "Į San Fransiską traukia visas pasaulis, kiekvienas atvyksta su savais prisiminimais ir viltimis; tas miestas pilnas užsieniečių, <...>. Gatvėse skamba šimtai kalbų, stūkso visų tikėjimų šventovės, kvepia tolimiausių kraštų valgiais. Nedaugelis yra čia gimę, <...>. Niekam nerūpi, kas aš esu, ar ką veikiu, niekas manęs nestebi ir nesmerkia, visi palieka ramybėj, tad, jei tokia kaip aš imtų ir numirtų gatvėje, niekas nesužinotų, bet argi tai tokia jau didelė kaina už laisvę? "

           Jeigu skaitėte kitas Isabel Allende knygas ir jos Jums tiko - rekomenduoju.

Isabel Allende: Paula

Šaltinis: mama.lt

      Pamėgau Isabel Allende knygas, bet šiai susikaupiau ne iš karto. I. Allende knyga "Paula" - sunki, asmeniška mamos ir dukros istorija.  Jos pasakojimo stilius toks įtraukiantis, istorijos dinamiškos, šalys gyvybingos  ir autentiškos. Perskaičiau ją prie mūsų jūros. Ryte prarijau. Kaip ankstyvus ryto jūros kvapus ir bangų ošimą. Mėlyną dangų ežero vilnyse.

    Dvasiškai stipri istorija įtaigiai pasakoja apie gyvenimą ir mirtį, trapų laiko matą, istorinį Čilės epochos pliūpsnį, išdavystes, meilę ir jos demonus, sielos tylos paieškas. Akivaizdi tampa paprasta tiesa: "Jeigu ko nors bijai, tai žinok, kad kitas bijo labiau nei tu." Tuomet baimei lieka mažiau vietos. Nepaprastas I. Allende ryžtas, begalinė meilė, drąsa, aistra ir beatodairiškas ėjimas pirmyn pakeri. Vis prasiveržiantis optimizmas ir nesižvalgymas į praeitį, o gyvenimo kvapų gėrimas čia ir dabar skatina peržiūrėti savo istorijos matymą. 

    "Visatos ir pasaulio istorijos atžvilgiu esame tuščia vieta: po mūsų mirties niekas nepasikeičia, lyg niekada mūsų ir nebūtų buvę, tačiau, matuojant trumpaamžės žmonijos matu, tu, Paula, man brangesnė už gyvybę ar netgi už visą pasaulį. Kasmet miršta keli milijonai žmonių, o gimsta daugiau, bet man tu esi vienintelė, vienintelė, kurią turi aplenkti mirtis  <...> " (Allende, 2009, p. 101). Skaitykit. Peržiūrėti save ir branginti dieną verta kiekvienam.

     

Mėlynas vasaros knygų pasaulis

Šaltinis: Mano knygų pasaulis

      

        Joanne Harris - autorės knygų istorijos mane visąlaik užburia. Jau rašiau. Bet ši - kitokia. Tarytum kito autoriaus. Žinoma, persipynę siužetai, jausmų prieštaringumas ir vizualizuoti kvapai primena "Šokoladą". Taip pat panašumų galima rasti ir su kita autorės knyga - ,,Džentelmenai ir žaidėjai”.

      Tapyti muziką, nematant matyti spalvas, užuosti skausmą - pajautos prilygstančios stebuklingoms istorijoms - verčia įtikėti nežemiška galia. Prieš imdama knygą į rankas, prieš ją įsigydama, iš tikrųjų daug dvejojau - nes ši - ne "Šokoladas" ar jo tęsiniai. Bet džiaugiuos, kad panirau į šį keistą istorijos liūną, kuris prarijo mane nepaprastai greitai. Daug minčių ir net visai nesvarbu, kaip ten buvo iš tiesų. Todėl, rekomenduoju. 

          "O, jau tie lūkesčiai! Pagalvoju, kažin kaip jie atrodė Naidželui. Stebėdavau iš šalies: išblyškęs, juodi marškiniai, kaulėti kumščiai nuolat sugniaužti, taip, kad kai atgniauždavo, matydavosi delnuose nagų įspausti raudoni pusmėnuliai, o mums likus dviese tuos ženklus jis perkeldavo man ant odos" (Harris, 2012).

       Ši vasara - tikra vasara! Vakar su vaikais mūsų mažutėje bibliotekoje net nepriėjau prie mokslinės literatūros lentynos. Dabar nersiu į zebriuko, transporto ir pasaulio pasakų pasaulį, į kurį sutalpinsiu ir Isabel Allende kvepiančias ir gyvenimui aistringas istorijas.

Susiję rašiniai: 

Knygų kvapas sustiprėjęs sningant 

Kasmetinė "Knygų mugės" vilionė

4.45. Joanne Harris ,,Mėlynakis berniukas” 

Joanne Harris “Mėlynakis berniukas”