Rytas, kuris ištirpęs žolėje

Šaltinis: Už tuštybės ribų

      Rytas. Rytinė kava lygiu lyg veidrodis paviršiumi. Rytinis saulės tunelis ant išbalusios žolės su perregimom pienių dulkėm nepaprastai spindi. Baigiasi kovas. Įsibėgėja pavasaris. Gražu. Tik ramybė kažkur išnyko. 

    "Susiduręs su kliūtimis, kurių negali įveikti, karys trumpam atsitraukia. Jis leidžia savo protui klaidžioti. Tuo laiku užsiima kitais dalykais. Bet kokiais. <...> Kiekvienas gali matyti, ir vis dėlto mes nusprendžiame neįsidėmėti to, ką matėme" (Castaneda, 2008).

    Galbūt todėl kasmet stebimės pavasariu ir lyg vaikai klausinėjame "kodėl"?

Dienos vertė ir laimės paieškos

Šaltinis: Tulip flowers

          Vaizdas ryte už lango nenuteikia pavasariškai - didžiulės baltos skrajojančios snaigės kovą negražios. Man rodos, žiema susipainiojo.

        "Kiekviena diena išmintingam žmogui - naujas gyvenimas. <...> Norėčiau, kad apie savo gyvenimą imtum galvoti kaip apie smėlio laikrodį. Viršuje yra gausybė smėlio smiltelių; jos lėtai ir lygiai byra per ploną kakliuką laikrodžio viduryje. Nei tu, nei aš nepriversime išbyrėti daugiau kruopelių nepakenkę laikrodžiui. Mes esame labai panašūs į smėlio laikrodį  Kai nubundame ryte, mūsų laukia šimtai įvairiausių darbų, kuriuos, kaip mes manome, reikia atlikti tą dieną. Jeigu ne mėginame viską atlikti vienu metu, o leidžiame viskam vykti lėtai ir tolygiai kaip byrančioms pro ploną smėlio laikrodį smiltelėms, tik tuomet nerizikuojame sugadinti savo psichologinės ir fizinės sveikatos" (cit. iš Carnegie, 2010). 

          Kitaip tariant - viena smiltelė, viena užduotis. Paprastas patarimas, bet kaip sunku jo laikytis! Kai pavyksta, tuomet ir laimė atrodo kitokia. Šios dienos laimė - šimtasis įrašas blog'e - lyg saulės blyksnis snaigių jūroj. "Yra laimės pasaulis, kuriame visi dalykai vienodi. Dalykai vienodi, nes nėra kam paklausti, kuo jie skiriasi. <...> Mums tėra vienas pasaulis - žmonių pasaulis. Ir mes turime gyventi jame džiaugsmingai" (Castaneda, 2008).

Postmodernizmas, vertybės ir pavasario gyvavimo ciklas

Šaltinis: Voruta

          Filosofinis aukso dulkėmis spindintis rytas. Tolumoje namų kontūrai. Lietuvos namų - tyliai pagalvoju. Nepaprastai gražu. Su sūnum pasikartojam vėliavos spalvas. Nuostabus rytas pamažu kelia žolę. 

          "Postmodernizmo filosofija, estetika, menas yra Vakaruose įvykusio praregėjimo padarinys - Europos kultūra, kurios atstovai iš aukšto žvelgė į kitas kultūras ir civilizacijas, ne tik nėra "ideali" ir "vienintelė teisinga", tačiau ir jos sukurtų vertybių hierarchijos pasaulis pasirodė mažiau stabilus nei tradicinėse Rytų civilizacijose. Europoje susiformavę mąstymo principai, meninės kūrybos formos, estetiniai idealai, vertybių hierarchija nėra universalūs, vieninteliai galimi <...>" (Andrijauskas, 2009). Ši profesoriaus įžvalga man pasirodė labai taikli dabartinio chaoso ir susiskaldymo laikotarpiu.

        Esmė - vaizdas, kartais puikus lyg rytas, kartais bukas ir tuščias, menkavertis, popkultūros išraiška. "Tolimųjų Rytų rašto esmę sudarantis hieroglifas yra vizualinė struktūra, daugiakryptės, laisvai fomruojamos vaizdinės kultūros modelis, idealiai atitinkantis į vaizdą krypstančios postmodernistinės civilizacijos poreikius" (cit. iš ten pat). Idealu būtų vaizdinei kultūrai suteikti Rytų kraštų prasmių. Paslapties.

      "<...> O kai neturi asmeninės istorijos, nereikia niekam nieko aiškinti, niekas ant tavęs nepyksta ir nenusivilia tavo poelgiais. Bet svarbiausia - tavęs nekausto artimųjų mintys ir lūkesčiai" (Castaneda, 2008).