Puokštė Mamai, šaltinis: wallcoo.net
Šis rytas ypatingas ne tik todėl, kad jis saulėtas, ar jis sekmadienio. Rytas kitoks, nes šiandien Mamos diena. Ačiū, Mama, kad tiesiog Esu, kad galėjau pati tapti dukart Mama, kad galiu šimtus, tūkstančius kartų girdėti "Mama, myliu Tave", kai mažos rankutės apkabina, o lūpos kartoja "gįšiu (grįšiu)".
Vakar vaikams prieš miegą skaitytoje H. K. Anderseno pasakoje "Alavinis kareivėlis" kalba žaislai, jie myli (vienakojis kareivėlis coliukę ir ji jį). Tik ta meilė tokia trapi - kaip gyvenime - pasakyti drovu, o širdies kampeliuos prikauptos dėžutės jausmų, prisimintos ir vėl pamirštos juokingos istorijos, nutylėtas skausmas, apverktas rūpestis ir audros.
AČIŪ, Mama, už begalinį rūpestį ir gyvenimo kelią. Už tylą garse ("Foje").
AČIŪ, mano berniukai, kad išmokėte mane sugrįžti atgal į vaikystę ir pažinti pasaulį iš naujo. Ačiū, kad pati su jumis užaugau. Apsikabinkim. "Nes niekada man meilės nebus per daug", dainavo kadais "Foje".
Pameni, kaip Tu, Mama, dainuodavai "Te visad šviečia saulė ir dangus būna giedras, te visad šypsos mamos, te visad būnu aš.." Būkime. Mylėkime. Kartu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą