(Ne)eilinis bandymas nerimą paversti pozityvu

Coquelicots (Poppies, Near Argenteuil)
C. Monet, 1873; Musée d'Orsay, Paris 

   Štai ir prie pabaigos vasara - džiugu, kad pavyko visi atostogų planai ir daug laiko su šeima praleidome gamtoje. Tačiau sparčiai artyn žengiantis ruduo sėja nerimą: kokie bus mokslo metai vaikų ligų prasme, grėsmingai artėja neišvengiama mokslo metų pabaiga, pasiruošimas krikštynoms, kraustymasis, kurio aš nekenčiu... Baisuma, - tiesiog norisi slėptis po lapais, kurie dar nenukritę. :)

  Vakar bibliotekoje akį patraukė D. Carnegie knyga ypač lengvu (rodos, kiekvienas galėtų :) pavadinimu "Kaip tapti lyderiu" (2010. 251-269 p.). Pavadinimas dar ne viskas, todėl vartydama atradau itin neprastų, senų gerų patarimų kaip įveikti nerimą:

• Semkitės jėgų iš pozityvių dalykų ir neleiskite negatyviems išsekinti jus. Mokykitės nustoti nerimauti. 

• Gyvenkite šia diena. Kiek energijos iššvaistoma, svarstant apie praeitį ir ateitį, kurių negali pakeisti.         

             "Kiekvienas gali nešti savo naštą, kokia sunki ji bebūtų, iki pat sutemų. Kiekvienas gali nudirbti savo darbus, kad ir kokie sunkūs jie bebūtų, iki dienos galo. Kiekvienas gali gyventi maloniai, kantriai, su meile, dorai, kol saulė nusileis. Ir visa tai reiškia gyvenimą" (R.L.Stevenson).

• Pasisemkite ramybės iš tikimybės dėsnių. Dauguma žmonių nerimauja dėl tokių dalykų, kurie apskritai niekada nepasireiškia. 

• Susitaikykite su tuo, kas neišvengiama. Visada bus problemų, kurių įveikti nebūsime pajėgūs.

• Nustatykite kainą savo nerimui. Nėra tokios problemos, kuri būtų verta viso pasaulio nerimo, opos ar savaitės bemiegių naktų.

• Pažiūrėkite į problemą iš šalies. Dėl kai kurių dalykų išvis neverta nerimauti, nes jie tiesiog per menki.

• Užsiimkite kuo nors. Užsiėmimas kokia nors veikla atitraukia mintis nuo jūsų rūpesčių.

• O ką, jei yra rimta priežastis nerimauti?

1. Paklauskite savęs, kas gali būti blogiausia. 
2. Psichologiškai pasiruoškite priimti blogiausia, jei tai būtų neišvengiama. 
3. Ramiai, metodiškai veikite, kad išvengtumėte blogiausio. Susidėliokite tolimesnių veiksmų žingsnius. 

  Nuslopinus nerimą, sužadinkite gyvybingumą - entuziazmą. Ramybė, pozityvios mintys ir elgsena leidžia su nauja jėga judėti pirmyn. 

   Sportuodama, per minutės pertraukėlę, žiūrėjau per langą į upės vingį, į miniatiūrinius žmones baidarėje, besiiriančioje prieš srovę, ir galvojau, o vis dėl to, kokie jie laimingi, nes susikoncentravę ties atpalaiduojančiu nuo sunkių minčių veiksmu - plaukimu. O aš laiminga, nes galiu matyti kaip tyliai keičiasi metų laikai ir pamažu sėlina ruduo. 

   Mintis priartina prie kasdienybės paprastai nepaprastas Jorio klausimas - "Mama, o kai tu buvai mokykloje, kodėl norėjai, kad aš ir Benas ateitume?" Kad išmoktume džiaugtis. Kad klaustume. Kad kartu ieškotume atsakymų. Kad visi būtume kaip vienas. Gera, ak.

    Susiję mano rašiniai:

 Apie tikslus ir Dienos optimizavimo principai. 

Iki kitos vasaros, Jūra!

2012-08 Palanga, Kunigiškės

  Štai ir prabėgo dar dvi nepaprastos savaitės prie šaltos Mūsų Jūros. Saulę keitė lietus ir vėl saulė, kopas siekė vanduo, o aš, viena, sukausi, kaip vijurkas, tarp dviejų savo mažių. Nepaisant to, kad į atostogų pabaigą jautėsi nuovargis, buvo nepaprastai Gera ir, viliuosi, mažus špokus gaivus jūros oras bent kažkiek paruošė rudeniui. 

2012-08 Palanga, Kunigiškės

  Jūros ošimas ramina - galėčiau valandų valandas sėdėti (dabar toks laikas - prabanga :) ir tiesiog žiūrėti į tolį, leidžiant mintims skristi. Pušų kvapas suteikia jėgų, o vaikų juokas žaidžiant, kviečia apsikabinti ir kvatoti kartu. Kasdienio tako jūros link metu, laukinės avietės prašėsi nuraškomos - skanumėlis! 

2012-08 Palanga, Kunigiškės

  Prisiminimuose iškyla jaukūs vakariniai pasivaikščiojimai dviračių taku vienam špokui stumiant vežimą, kitam klausinėjant be paliovos - "Kodėl užtvaras nusuktas į šitą pusę, o ne į aną? Kodėl čia ne beržas? Kodėl čia važiuoja mašina, jeigu čia jai negalima? Kodėl negalima mindyti vabalo? Kodėl danguje greitai plaukia debesys?.. :)". Štai kokie nepaprasti tie pokalbiai. Svarbiausia - kantrybė, tiesa ta, kad ne visada pavyksta ją išlaikyti. Bet bandyti verta.

  O ko verti pasakiški, saulėti ankstyvi rytai kupini tylos, ramybės ir susikaupimo! Ryto dušas, kava su karštu pienu, geriama prisimerkus nuo saulės, ir vaikams dar miegant, suteikdavo jėgų ir žvalumo visai dienai. Tobula!

  Gera buvo ir linksmos draugų kompanijos, į viešnagės pabaigą atvykusios sesės, jaukios prižiūrėtos sodybos dėka - ačiū Jums! :) O nuostabiausia man, kad per visą šį laiką su vaikais taip ir nebuvome pačioje Palangoje - tik tiek, kiek reikėdavo nuvažiuoti į parduotuvę apsipirkti. Puiku, nes vienai vaikus atkalbėti nuo gausybės pagundų Basanavičiaus gatvėje būtų buvę itin nelengva, o ir minios žmonių visiškai nepasigedau. Užtat apsilankėme Šventojoje ir Klaipėdoje, pas močiutę.

2012-08 Palanga, Kunigiškės

  Nepaprastai teisinga Desideratos frazė - "Ženk ramiai tarp triukšmo ir skubėjimo - atmink, kokią ramybę galima surasti tyloje". Iki kitos vasaros, Jūra!