Viešojo kalbėjimo erdvės ypatumai

Šaltinis: Best Free Web Resources, 35 Splendid Examples Of Winter Photography

  Ar Jums lengva viešai kalbėti? Man neretai paprasčiau sklandžiai dėstyti mintis raštu. Susikaupi, apmąstai ir parašai, net gali ir pasitaisyti. Kita vertus, jei pristatymo tema yra labai gerai man žinoma ir pažįstama, šalia suprantamo jaudulio atsiranda ir drąsa, nes aš juk tikrai žinau, kas, kaip ir apie ką. Tik, kaip ta scenos baimė atsiranda?

  Už lango vėl rūko apgaubta balta balta žiema. Elegantiškai sninga. Pasiimu įkvepiančią pamėgto D.Carnegie (2011) knygą, analizuojančią ir dalijančią patarimus viešojo kalbėjimo klausimais. Paprasti dalykai ne taip ir sunkiai pasiekiami.
Svarbiausia:

1. Tinkamas pasirengimas (vizualizacija), temos išmanymas ir repeticijos.
2. Kalbos pradžia ir pabaiga, intonacija ir akcentai, aiškus tikslas. "Pasakykite jiems, ką ketinate pasakyti. Tada pasakykite. O po to pasakykite jiems, ką jau pasakėte" (taiklu, tiesa?).
3. "Vienintelis dalykas, kurio reikia bijoti - tai bijoti savęs" (F. Rooseveltas). Vadinasi, belieka tinkamai save paruošti įveikti netikėtumus.
 

 "Visada yra trys kalbos, kurią pasakėte, variantai. Tai kalba, kurią rengėte, kalba, kurią pasakėte, ir kalba, kurią norėtumėte būti pasakę." Norisi tikėtis geriausio - kad pavyko pasakyti tokią kalbą, kuria gali didžiuotis. Tiesa yra ir ta, kad tylus ir neviešinamas darbas lyg nublanksta, jei apie jį nedaugelis žino. Įvardinus pasiekimus ir palyginus juos su panašaus pobūdžio darbais, natūraliai kyla darbo pridėtinė vertė ir konkurencingumas.