Paryžius.
Tylų vakarą žiūriu į sutemusį dangų. Matau Paryžiaus chaosą ir liūdesį.
Gyvenu toliau dėliodama mintis ratu. Laikas nesustoja nei akimirkai. Mes esame čia ir dabar. Aiškinamės, kodėl Netvarkos nykštukai turi barzdas ir kodėl jie seni. Benas užaugęs bus nykštukas ir, jei aš elgsiuos gerai, atneš man dovaną, o jei norėsiu - ir visas dvi! Čia tai bent.
O Paryžius man visad brangus ir mylimas miestas į kurį norėčiau grįžti vėl ir vėl.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą