Kino pavasaris 2013: Kvartetas

Kino pavasaris 2013, "Kvartetas"

   Kino pavasario 2013 Atidarymo fimas "Kvartetas" tai muzikalios komedijos apie keturis senstelėjusius operos solistus pagal scenaristo Ronaldo Harwoodo („Oskaro” premija už dramą „Pianistas“) pjesę debiutas. 2012 m. Toronto kino festivalyje pirmą kartą parodytas filmas buvo pasirinktas San Sebastiano kino festivalio uždarymo ceremonijai.

   Režisierius Dustinas Hoffmanas apie filmą "Kvartetas" (2012) taikliai teigia - "Kažkas kažkada pasakė: „Senatvė – ne džiaugsmas.“ Kai kūnas ima senti, tampi pažeidžiamesnis, bet visuomet tikėjau, kad siela auga. Man septyniasdešimt penkeri ir, jei pasisekė tiek sulaukti, gali nutikti trys dalykai: gali augti, gali regresuoti arba likti toks pat. O tai, manau, tas pats, kas regresuoti. Bet augti įmanoma."

  Įspūdingi choristų senatvės rūmai didingo parko apsuptyje, kiekvieno tarsi nerūpestingai pateiktos asmeninės dramos ir išlaikytas nuolatinis žiūrovo dėmesys filmo metu kuria lengvos, tačiau įtaigios, optimistinės ir augančios senatvės realiją.

  Filmo humoras, nuostabi ir įtraukianti Muzika, linksmas klegesys nuteikė itin smagiam vakarui. Sveikas požiūris į gyvenimą, operos iškilmingumas ir iškalbingos artistų patirtys kalbėjo už save, ir palaikė optimistinį požiūrį į gyvenimą. Gera gerti geras emocijas, todėl rekomenduoju pusantros valandos nepaprasto muzikalumo ir jaukaus angliško santūrumo derinį.

Plačiau IMDB.

Kino pavasaris 2013: Snieguolė

   Kino pavasario 2013, Kritikų pasirinkimo kategorijai priskirtas filmas "Snieguolė" (2012) nukelia į XX a. pradžios juodai baltos kino juostos epochą ir meistriškai perteikia to meto atspindžius ir emocijas. Žodžių per ne pilnas dvi valandas nė nepasigedau, užtat kokie atviri veidai, kokia išraiškinga ispaniška muzika, flamenko šokis, įtikinama bulių kautynių aistra, gėrio - blogio kova, montažas - tikra pasaka!

   Režisierius Pablo Bergeris (Ispanija) atskleidžia, kad "Filme tiksliai atkuriama 1930-ųjų Ispanija: to meto drabužiai, skrybėlės, automobiliai. Žiūrovai jausis tarsi sėdėtų man ant kelių ir klausytųsi fantazijų, dramų, siaubo ir juodojo humoro kupino pasakojimo. Kaip filme „Saulėlydžio bulvaras“ pasakė Norma Desmond: „Mums nereikėjo dialogų – pakako veidų.“ 1930-ųjų pabaigoje kino kalba jau buvo puikiai išvystyta, tad buvo sukurta tikrų šedevrų. „Snieguolė“ nėra to meto filmus kopijuojanti drama, veikiau – jų interpretacija. Nuo pirmų iki paskutinių filmo kadrų skamba užburianti Alfonso de Vilallongos muzika, sutirštinanti veikėjų emocijas ir jausmus. Muzika tampa jų balsu. Melodramos žanras padeda atsiskleisti veikėjų vidiniam pasauliui. Atsineškite nosinaitę ašarai nubraukti. Žodis „snieguolė“ mums asocijuojasi su gražia mergaite, pikta pamote ir septyniais nykštukais. Tai išlieka ir mūsų interpretacijoje, be to, kur kas daugiau".

  Subtiliai išjaustas, nepaprastai jautrus detalėms ir emociškai įtaigus filmas - rekomenduoju. 

Plačiau IMDB.

  

Kino pavasaris 2013: Antroji žmona

 Scena iš filmo "Antroji žmona"

   "Filme pasakojama apie dviejų moterų skirtingas prigimtis – Šalehos nevaisingumas priešpastatomas Mersilos vaisingumui. Jos gyvena Tavi-Tavi provincijoje, kur gamtos grožis ir turtingi jos ištekliai kontrastuoja su ekonomine ir sociopolitine krize. Šis rojaus pragaras ir filmo „gimimo vieta“ nuolat primena apie praeities konfliktus, kurie iki šiol neišspręsti" - teigia filmo, apdovanoto Venecijos kino filmų festivalyje,  "Antroji žmona"( 2012)  režisierius Brillante Mendoza.

  Nepaprastai įspūdingi Filipinų gamtos vaizdai, paprastai atviras žmonių gyvenimas, taip pat, mums, europiečiams, egzotiški ritualai - piršlybos, vestuvių apeigos, kasdienis išgyvenimas: žuvies gaudymas, turgaus mainai ir pan., palieka keistą jausmą apie itin skirtingą gyvenimo būdą, pragyvenimo šaltinius, net atėjo į galvą mintis apie mokesčius (aktualu mums, tiesa? Ten, juk stovi namelis suręstas ant vandens, šilta, nereikia mokėti už šildymą :). Tačiau pragyvenimo lygio kontrastas, religijos vaidmuo, neabejotinos šeimų tradicijos - akivaizdus jų "mokestis" už vos panorėjus laisvą ir nerūpestingą šokinėjimą į beprotiško mėlio vandenį  ir paprastai nepaprastus išgyvenimo rūpesčius. 

  Iš esmės kitokios vertybinės nuostatos, gyvenimo tempas ir siužeto istorijos paprastumas lėmė, kad pati filmo trukmė kiek prailgo, tačiau kultūrinis įtaigumas ir vaizdų grožis nustelbė lėtą linijos eigą ir slopino nekantrumą. Aktuali šių dienų moralinė dilema skatina subtiliai apmąstyti situacijos išeitis. Ieškoti laimės. Rasti.


Plačiau IMDB. 

Pavasario beieškant: Milanas - Bergamo - Verona - Garda

 Bergamo aukštutinis miestas, St Vigilio kalnas, Šiaurės Italija

  Viva la Italia! Po ir prieš įtemptus darbus vienas neabejotinai geriausių dalykų pasaulyje - kelionės. Nesvarbi jų trukmė, svarbu atsipalaiduoti ir gerti įspūdžius. Šįkart pasirinkome Milaną, Šiaurės Italiją. 

    Italija mus pasitiko lietingo pavasario spalvomis. Iki pasirodant saulei, rodės, kad yra šalta (+13). Tačiau grįžtant, lėktuve išgirdus, kad Vilniuje šiuo metu visi -7, supratome, kad ten pavasaris slėpėsi vos per žingsnį ir gaivi žolės žaluma džiugino akis ir širdį. 

 Milano katedra (Duomo)

   Milanas - antrasis pagal dydį Italijos miestas, nors senamiestis įspūdingas, vis tiek gana šaltas ir pramoninis, knibždėte knibždantis gausybe nenusakomų tautybių žmonių, įkyrių tamsiaodžių prekių ir paslaugų siūlytojų (pavyzdžiui, gali Jums siūlyti balandžių lesalą, kai Jūs fotografuojate bendrakeleivį, paskui paprašys susimokėti; užriš siūlų apyrankes ir vėl prašys pinigų; primigtinai siūlys skėčius, jei lyja; užmes šalius, jei saulėta; įvairių organizacijų atstovai (ar tikrai, nežinia) kvies pasirašyti peticiją prieš narkotikus, bet paskui išaiškės, kad vis tik reikalinga keliasdešimties eurų auka.. - budrumas būtinas). Įspūdingas mados prekių ženklų kvartalas, išsekęs Navigli kanalų rajonas, turistui nesuvokiamo ilgumo siesta ir išlauktos pasisekusios ir ne itin vakarienės (karštą pietų maistą kavinėje ar restorane gausite tik nuo 19-19.30 val.), begalės pakelės sumuštinių, tobuli ledai, tiršta masė žmonių, skriejantys metro, ausyse skambantys "ciao bela" - tokia ta Milano karšta ir pulsuojanti karuselė. 

Puodelis puikaus itališko cappuccino ant Bergamo St. Vigilio kalno

   Įspūdį paliko nuo š.m. kovo 1 d. iki liepos 31 d. veikianti Leonardo da Vinči 3 D paroda, kurioje visi menininko ir mokslininko išradimai pateikti interaktyviai, vėliau šį įžanga labai pravertė pamačius Santa Maria delle Grazie bažnyčioje eksponuojamą Leonardo da Vinči Paskutinės Vakarienės freską - fantastiko meistriškumo ir įtaigumo paveikslas. Norint pamatyti freską - būtina išankstinė registracija ir bilietai (mes pirkome per Tick Italy). Taip pat tęstinumas juntamas ir dalyvaujant ekskursijoje po XV a. Sforcų pilį (it. Castello Sforzesco), kurioje eksponuojama Mikelandželo Pietos vienas paskutiniųjų variantų, matomas neišbaigtumas - keli Marijos galvos padėties variantai - nepaprastai įtaigu ir didinga.

   Pavartę vietinį "Hello Milano" laikraštį, atradome nemokamą jauno atlikėjo Giorgio Trione Bartoli koncertą pagal Mocerto, Bethoveno, Šopeno ir Listo muziką - gražus ir ramus susikaupimo vakaras po gastrolių traukiniais.

Bergamo, panorama nuo aukštutinio miesto sienos

   Prieš atostogas atradome, kad miestas Bergamo (apie 40 km nuo Milano), į kurį skrenda Ryanair yra labai gražus ir vertas dėmesio (informatyvus, gražus ir sukėlęs norą pažinti miestą rašinys štai čia), tad puikiam kalnų miestelui Bergamo skyrėme visą dieną, kuri neprailgo, o pamatėme nepaprastai daug. Tiesiog stebuklas - tuose nedideliuose miesteliuose tokia šiluma, o kalnai, gatvelės, architektūra!.. Nepaprastai įdomus kalnų miestelių prisitaikymas prie landšafto, diktuojančio esmines miesto dėlionės dalis. O bažnyčių, katedrų, gatvelių, rūmų didybė konkuruoja su kalnais - tarsi gaivaus oro gurkšnis po didmiesčio šurmulio ir chaoso.

Verona, panorama nuo Arenos viršaus

  Vieną dieną taip pat skyrėme Šekspyro miestui - Veronai ir Gardos ežerui. Verona paliko itin šviesaus ir jaukaus miesto įspūdį, pelnytai dėl savo architektūros priklausančio UNESCO Pasaulio paveldui. Jos romėniškas amfiteatras (Verona Arena) yra trečiasis pagal dydį Italijoje, o pats miestas garsus ir dėl Romeo ir Džiuljetos istorijos - čia rasite Džiuljetos namą (it. Casa di Giulietta), į kurio balkoną lipo Romeo. Kiemelyje tvyro meilės dvasia: ant sienų kabo galybė širdelių, pardavinėjami įvairūs suvenyrai, lankytojai gali palikti įrašus sienoje, apžiūrėti pačiame Džiuljetos name veikiančią parodą, kuri taip pat alsuoja aistra. Klaidžiojant jaukiomis ir nepaprastai šviesiomis senamiesčio gatvelėmis pasiekiama Piazza Erbe – pagrindinė miesto aikštė, kurioje šurmuliuoja turgus jau daugiau nei 2000 metų, toliau, vietos atžvilgiu taupiai įsitaisiusi Duomo – XII a. Veronos katedra. Plačiau ir įdomiai apie Veroną galima pasiskaityti ir čia -  buvauten.lt ir kelioniumagija.lt .

Vakarinė Veronos panorama nuo akmeninio tilto Ponte Pietra

   Nuo Veronos apie 32 km nutolęs didžiausias Italijos Gardos ežeras dvelkė tokia ramybe ir kalnų grožiu, kad net važiuojant autobusu buvo galima visą laiką tik šūkčioti, kaip visa tai beprotiškai nuostabu - kalnai kalneliai, vynuogynai, alyvuogių giraitės, ak! Kelionė ežero pakrante nuo miestelio Lazise, pervažiuojant nepaprastai viliojantį ir tvarkingą Bardolino miestelį gundė neišsenkamu vandens platybių toliu. Išlipome Gardos miestukyje, žinoma, siestos metu - tad apžiūrėję pakrantės ir gatvelių grožį, prisėdome tik nelabai malonioje kavinukėje, kurio Tiramisu desertas nepaliko gero įspūdžio, tačiau Cappuccino buvo verta dėmesio ir pasisėdėjimo. Plačiau apie Gardos ežerą galima pasiskaityti čia - buvauten.lt ir čia visit Garda.

 Gardos ežeras

 Praktiniai patarimai:

• SIESTA. Atkreipkite dėmesį į siestą ir apgalvokite ką valgysite - turėkite užkandžių arba pinigų.  

• KALBA. Pasiruoškite italų kalbos šifravimui - retas sutiktas žmogus kalbės anglų kalba. Tačiau nėra taip sunku, žmonės emocingi, gestikuliuoja, kalboje nemažai žodžių iš kitų žinomų kalbų (prancūzų, anglų k.).

• SKRYDIS. Skrisdami su Ryanair būkite atidūs, pavyzdžiui, įsitikinkite, kad Jūsų rankinio bagažo dydis atitinka nurodytus išmatavimus, jei pirkote bagažą - įsitikinkite, kad pirkote jį į abi puses (skrendant atgal mums paaiškėjo, kad nusipirkome bagažą tik į vieną pusę - tuomet pravartu turėti kreditinę kortelę ir grynųjų pinigų atsargų).

• APGYVENDINIMAS. Viešbučio "pagalvės" mokestis priklauso nuo viešbučio kategorijos - svyruoja nuo 1-5 eurų asmeniui per parą.

 Gardos ežeras

  Štai tokie mano kelionės įspūdžiai - gal kažkas susigundys pakeliauti, o aš jau noriu grįžti atgal! :)