Mylimas "Kino pavasario" festivalis jau čia pat!

  Jau daugiau nei dešimtmetį kasmet laukiu "Kino pavasario". Smagus tas laukimas, filmų rinkimasis, bilietų žvalgyba. Pranešime spaudai skelbiama, kad tarptautinis festivalis šiais metais žiūrovus pasitiks su beveik 200 filmų programa ir gausybe renginių - puiku, bet taip sunku išsirinkti ir neprašauti pro šalį. Nebe tie studijų laikai, kai galėjau eiti, kad ir į dvidešimt filmų iš eilės ir pati nuspręsti geras filmas, ar nelabai. Turiu daugiau pareigų, tad ir laiką tenka planuoti atidžiau.

  Filmus kaip ir knygas - labai mėgstu. Nuostabu pasinerti ir išgyventi kitas istorijas, pamiršti savus rūpesčius arba į juos imti žiūrėti kitomis akimis. Ko gero neapsiriksi nusprendęs pamatyti Atidarymo ir Uždarymo filmus, kurie, be abejo, parinkti plačiam auditorijos ratui, žinomų režisierių ir susirinkę aibę apdovanojimų. Režisierius Romanas Polanskis ir rašytoja Yasmina Reza gavo „Cezarį” už geriausią adaptuotą scenarijų komedijai „Kivirčas” (Carnage), kuri kovo 15 dieną iškilmingai atidarys festivalį „Kino pavasaris”. Siužeto linijos artimumas realiai, gyvenimiškai situacijai imponuoja iškart, žymūs aktoriai, IMDB vertinimas palankus - 7,5. Manau, vertas dėmesio filmas.

  Akys užkliuvo ir už festivalio uždarymui režisieriaus Frédéric Beigbeder skirto filmo "Meilė trunka trejus metus" pagal to paties pavadinimo knygą. Knygą kažkada seniai tikrai skaičiau, bet siužeto linija neįstrigo, o gal noras ignoruoti tokį ambicingą ir kategorišką pavadinimo teiginį nugalėjo. Šio filmo IMDB reitingas neįspūdingas - 5,9. Bet norėčiau filmą pamatyti. 

  Smagus ir geros nuotaikos turėtų būti Sylvain Estibal režisuotas "Gazos paršiukas" (Prancūzija, Vokietija, Belgija; IMDB - 6,9), jautrios temos nagrinėjamos Eric Toledano, Olivier Nakache filme  "Neliečiamieji" (Prancūzija; IMDB - 8,4).

  Festivalio filmai suskirstyti į programas: „Horizontai“, „Meistrai“, „Kritikų pasirinkimas“ ir kt. leidžia lengviau pasirinkti filmus, tačiau kol kas išstudijuota tik menka dalis festivalio repertuaro. O kaip filmus renkatės Jūs?

  Kartais pavydžiu kino kritikams - kokia žavi galimybė peržiūrėti sunkiai įsivaizduojamus kiekius filmų - nuostabu! :)

"Disney on ice" - pasakiškas laimingų princų ir princesių kostiumų spindesys

   Kokia galinga yra reklama ir minia! Neplanavau žiūrėti "Disney on ice" šou, nors per televiziją šaukė anonsas ir dauguma pažįstamų bei draugų planavo keliauti į areną. Girdėjau, kad pasirodymas puikus.  Tiesiog pasidaviau srovei ir mudu su beveik trimečiu sūnumi atsidūrėme žiūrovų kėdėse. Po pasirodymo prisimiau, kas yra marketingas. Marketingas – tai socialinis ir valdymo procesas, kai asmenys ar jų grupės įgyja tai, ko reikia jų norams ir poreikiams tenkinti, kurdami, siūlydami ir mainydami turinčias vertę prekes bei paslaugas su kitais vartotojais (Kotler, 1994). Šiuo atveju žiūrovai buvo įtikinti, kad spektaklis yra kokybiškas, o, ar tai teisybė, patvirtintų, ar paneigtų tik šios sporto šakos profesionalai. Labai mėgstu dailųjį čiuožimą, tad mėginau įžvelgti tam tikras šokėjų figūras, bet suktukų neskaičiavau. :)
  Tiesą pasakius, aš visada susiduriu su tokiu reiškiniu, kai renginys, knyga ar filmas siaubingai išliaupsinamas ir tu tikiesi kažko tokio, todėl įvykiui pasibaigus jautiesi turįs tam tikrų nepateisintų lūkesčių nuosėdų. Todėl mėginsiu įvardinti, ko aš pasigedau arba, ko aš tikėjausi.
  Pirmiausia derėtų pabrėžti, kad dviejų valandų trukmės pasirodymas iš esmės neprailgo nei man, nei sūnui. Tai - jau puiku. Antra, kostiumai nuostabūs net ir iš labai toli. Ir be abejo įspūdingos dekoracijos: milžiniškas krioklys, didžiulė spindinti daugiau nei 2 tūkst. lempučių papuošta Pelenės karieta, 11,5 metrų aukščio ir 30 metrų ilgio ugnimi spjaudantis drakonas, įspūdinga Ragana, jei neklystu sodriu, puikiu L.Kalpokaitės balsu. Tiketos teigimu, P.Morse apšvietimui sukurti prireikė 650 darbo valandų, kita vertus, na, tai tiesiog normalaus keturių mėnesių darbo rezultatas. Gražu.
 Nėra lengva įvardinti, ko trūko spektakliui, kad manyje nebūtų likę nepateisintų lūkesčių, kai trupė iš tikrųjų yra stipri - savo veikla JAV užsiimanti per 30 metų. Manau, kad bandymas įtikti ir mažam ir dideliam žiūrovui iš esmės pavykęs, nes sūnus net nesuprato, kam reikalinga pertrauka, norėjo, kad šou tęstųsi. Antroji pasirodymo dalis, buvo įsimintinesnė dėl minėtų triukų (drakono spjaudymąsis ugnimi ir pan.), pirmojoje dalyje jų pasigedau ir link pertraukos jau ėmiau nuobodžiauti. O dar ir sėdėjome ganėtinai nepatogiai ir toli - vertės žiūrėjimui tai neprideda. Berniukui labiausiai patiko auksaplaukė - mielai būtų žiūrėjęs ilgesnį jų šokį. Žinoma, princų ir princesių tema artimesnė mergaitėms, tad, neabejoju, kad mašinos būtų sulaukusios entuziastingesnės sūnaus reakcijos.
  Kita vertus pasakos išlieka pasakomis su laiminga pabaiga, nesvarbu ar jų autorius Disney ar tai tiesiog paprasta pasaka prieš miegą. Gera tikėti ilgai ir laimingai.
  

Kaip kvepia pavasaris?

 Šiandien jau girdėjau ne vieną sveikinimą su pavasariu. Nors ir kalendorinis, bet kaip širdy smagu! Tarsi nauji metai po žiemos miego ateitų tik dabar. Kiek teigiamų emocijų telpa šiame žodyje.
  Netrukus keliausime su vaikais į lauką - žaisti krabo ir bitės. Turbūt teks pabūti ir bite, ir krabu, o būnant krabu ir ateiti į svečius, į namelį, kepti pyragą ir gerti arbatą. Smagus laikas su vaikais. Atrandi tiek daug dalykų iš naujo. Tarsi pasaulis būtų apsivertęs.

  Su pavasariu! Tegu nauji tikslai ir viltys sušildo mūsų širdis. Tikėkime pasaka.

Apie vertybes, siekius ir gyvenimo gerovę

  Kiekvienas iš mūsų turime savo vertybinę skalę, kurią pritaikome bendraudami, mėgindami suprasti pašnekovą. Skiriasi žmonių patirtys, požiūris, gyvenimo strategijos, todėl kyla nesusikalbėjimo rizika. Rizika kyla ir tarp skirtingo amžiaus tarpsnio žmonių. 
  Vakar plepėjome su sūnum picerijoje ir nuolatiniai beveik trimečio "kodėl" verčia susimąstyti - o kaip teisingai komunikuoti, kad būtum ne interpretuotas, o tiksliai suprastas. "O kodėl tau reikia grąžos?", "kodėl mes nepasiimame šito (odinio sąskaitos dėklo :)?" ir pan. Vaiko pasaulis dar toks trapus. Norisi, kad žmogutis būtų drąsus, nebijotų pasisveikinti, bendrauti, o, kai ima ir iškloja neseniai įvykusius šeimos įvykius nepažįstamam picos išvežiotojui lifte ir dar pergyvena išlipęs savo aukšte, kodėl anas nuvažiavo, nes mat nespėjo išklausyt dar ir wc ir saldainių istorijos.. :) Kur ta riba? Bendrauk, bet su svetimais būk atsargus - kodėl? Juk taip drąsu šiais laikais tiesiog pasitikėti.
  Iš kartos į kartą perduodamos šeimos vertybės kinta. Jas transformuoja aplinka, tinklaveikos visuomenė. O gal jau post tinklaveikos, nes ir tie tinklai, jau nebe tokie, kokie buvo anksčiau. Weber moralinė individo koncepcija apima asmens gebėjimus racionaliai vertinti save ir griežtai laikytis prisiimtų tikslų ir įsipareigojimų (Slater, Tonkiss, 2004) . Įsipareigojimai - tai atsakomybė, vienas iš esminių žmogaus bruožų, kompetencija, nusakanti teisingą elgseną ir išsiugdytą jausmą. Skambus žodis "moralė" ar ne? Demokratija davusi tiek veiksmų laisvės  sociokultūriniame kontekste grįžta bumerangu. Individo pamatinės vertybės yra neginčijamos. Inovatyvių rinkų kontekste gero gyvenimo kompetenciją (competency for good life) sudaro mokymasis ir emocinė raiška (Rychen, Salganik, 2001; Barkauskaitė, Gudžinskienė, 2007). Emocijos operuoja saviraiškos motyvais. Ir tai yra žmogaus stiprybė, kelias į tikslą ir gerovę apskritai.
  Skaitydama radau išsireiškimą "vertės inovacija" - apibūdinamą kaip naują strateginio mąstymo būdą, kuris pridėtinę vertę kuria diferenciacijos ir mažų sąnaudų siekimo pagrindu (Kim, Mauborgne, 2006, 13 p.). Teigtina, kad tai tiesiog vertybių perkainojimas ir reguliarus atnaujinimas. Ar tai darome? Savirefleksija ko gero labiau būdinga organizacinėms struktūroms. Kita vertus pernelyg įdėmi savianalizė gali imti varginti ir neleisti laiku užmigti. O miego režimas būtinas - išmokau pamoką iš savo vaikų.

Knygų mugė - apčiuopiama naudos tikimybė kasmet, ar nesikeičiantys stendai ir žmonių jūra?

  Neplanavau, bet apsilankiau knygų mugėje ir šiemet. Prisipažinsiu, mane labiau vilioja ramus knygų vartymas knygyne, nei žmonių knebždelynas ir bandymas įžiūrėti, prisiirti prie norimos knygos, ar pagunda prisipirkti reikalingų ir nelabai knygų. Po truputį mokausi pirkti mažiau ir vertingesnes, t.y. mokslui arba vaikams skirtas knygas.
  Šiemet savo pirkiniu esu labai patenkinta - mokslams skirta viena respektabili knyga, nevykęs (nes pasirodo, jau tokią skaičiau, tik ne lietuvišką) bandymas nusipirkti populiarią grožinę literatūrą ir lauktuvė vaikui (įdomi knyga pasirodė labai trumpam).
  Šiųmetinėje knygų mugėje gausu renginių, susitikimų, kūrybinių dirbtuvių. Mano mintys neaprėpia tokių įspūdingų kiekių, o kai pervargsti nuo įspūdžių gausos ir ramybės trūkumas diktuoja savas taisykles, imi ir pasitrauki it musę kandęs, kitiems palikęs gaudyti naujus vėjus.
  Įdomu, kas motyvuoja žmones eiti į knygų mugę, ar visi skaito knygas, o gal eina dėl mados, ieško literatūros darbui, mokslui, o gal saviraiškai. Per istorijas kuriame save. Atrandame. Pažįstame. Per intelektualinį kapitalą mokomės, tobulėjame ir socialinių sąveikų metu tikrovę suprantame subjektyviai. 
  Šiandien pasirinkau savo beveik trimetį nusivesti į Panoramą pavakarieniauti ir pažaisti, o ne į knygų mugę - manau, knygų mugės stendų gausa būtų jį paklaidinusi, o vaikams skirti renginiai sudominę trumpam. Bet, pažadu gal net jau kitąmet aš jį į mugę nusivesiu, kad žinotų, jog tokią turime.