Spalio saulėlydžiai ankstyvi ir vėsūs. Geltoni raudoni lapai krenta lėtai ir sukasi vėjyje. Neša mintis, juoką ir paukščių susibūrimus. Nebesirenka septintą - o taip būdavo gera juos stebėti. Vaikai laukia sniego. Ir aš mėgstu kai balta. Gaivu, šviesu. Rudens melancholiją praskaidrina vakaro pokalbiai ir pasakos. Dar ir saulė. Tokia ryški, akinanti dangaus mėlynėje.
Ką gi žmonės veikia rudenį? O ką jie dirba visą dieną? Lengviausias paaiškinimas, kad mokykla ir darželis kaip darbelis. O veikti per dieną tikrai yra ką, o kokios istorijos iš to gimsta sugulus tamsiais vakarais. Smagiausia laukti vakarų, šventės - Benas bus papartis! ir jį tai nepaprastai džiugina, sakė, reikės ieškoti marškinėlių su paparčiu. Ak, gera pagaliau po dvejų nelengvų metų matyti iškabintus jo darbelius, girdėti draugystės-nedraugystės istorijas...Pagaliau išaušo būtent toks ruduo!
