Claude Monet, Camille Monet and a Child in the Artist’s Garden in Argenteuil,
Šaltinis: čia
Ar kada pagalvojote, kad norėtumėte sugrįžti į vaikystės fantazijų ir pasakų pasaulį? Aš - taip. Juk, tiesiog gera būti vaiku. Gera norėti sužinoti. Mielai miegočiau pietų miegelio, nesipriešinčiau ir devintą vakaro į lovą guldoma, ir apkamšoma, ak. O klausytis pasakos, svajoti, klausti, bandyti suprasti, - rodos, toks gražus laikas.
Grįžtant iš vakarinio pasivaikščiojimo su sūnumis, Joris (4 m.), važiuodamas dviračiu šalia autobusų žiedo, susimąstė:
- Ar autobusas yra sunkvežimio moteris? Ir čia pat pasitaisė, - žmona? :)
- Gali būti, bet kas tada yra troleibusas? - nusijuokiau ir susirūpinau.
- Mmmm, dėdė, - nepasimetė vaikas.
Smagiausia stebėti, kaip apie dienos planus šnekasi Jorio mašinos, kaip jis gamina ir siūlo įvairiausius patiekalus mums, konstruoja namus su balkonais ir terasom, kelių aukštų garažus, ar laukia svečiuose Mikės Pukuotuko.. Netrukus turėsiu tokį dvigubą džiaugsmą - žaisti simbolinius žaidimus ims ir Benukas.
Fantazija vaikui, kaip asmeniškas ir kūrybiškas aplinkos atspindys, yra tokia pat reali, kaip ir tikrovė (Pileckaitė-Markovienė, Nasvytienė, Bumblytė, Vystymosi psichologija, Vaikystė, 2004).
Mažas žmogus ima vertinti savo santykį su tikrove. Bando suprasti procesų kaitą, atsiranda empatija. Sugebėjimas kalbėti, pasakoti, suprantamai išreikšti savo mintis keičia vaiko mąstymą ir vertes. Žinoma, tikrosios vertės atpažįstamos stebint šeimos pavyzdžius, tačiau išvadas savo mažytėje galvelėje vaikai susidėlioja patys. Tad, ir pati sau sakau - būkime atsargūs!
Pasiskaitymui, įdomu:
Apie gabius vaikus, Projektas vaikams.eu
Pasiskaitymui, įdomu:
Apie gabius vaikus, Projektas vaikams.eu