2013 m. rugsėjo 25 d., trečiadienis

Katino Ferdinando draugystės paieškos



Voverė, šaltinis: Nature Photo


       Jau kvepia ruduo. Gaivu. L. Žutautės (2012) istorijų herojus katinas Ferdinandas bando prisitaikyti. Ir jam pavyksta. Pū dėka, jis atrado ir mylėjo draugus tokius, kokius turėjo. Kitoje vakaro istorijoje apie Varniuko tapimą šauniausiu taip pat mokoma draugiškumo, mandagumo ir pastangos (Moost, Rudolph, 2013). Knygoje nepaprastai gražios iliustracijos, kurios priminė man sekmadienio pasivaikščiojimą parke, dalyvavimą gamtos mylėtojų surengtose varžytuvėse. Gaila, kad voverės, kurių eskizų reikia darželio pavėsinei pagražinti, nuo mūsų slėpėsi.

    Šiltų atspalvių ruduo. Geltoni lapai sukasi lyg snaigės. Gal išneš išankstinį nerimą ir jaudulį tolyn besiraitančios upės vaga. Tikra tiesa, kad menas yra pamiršti tai, kas nemalonu ir kontroliuoti situaciją pačiam. Kaip žinia, gyvenimas be tikslo visuomet pasibaigia žlugimu.

       Yra taisyklė, kuri skelbia - "Dirbkite. Nerimaujantis žmogus privalo užsimiršti veikdamas, kad nepultų į neviltį" (Carnegie, 2010). Paprasta ir teoriškai veiksminga, o sunkiais momentais verta pasitelkti saviįtaigą. Dvasios stiprybė išlaikoma neįsikabinus į smulkmenas. Jos nerūpi įstatymui, kodėl turėtų rūpėti paprastiems žmonėms?


Susiję rašiniai:
(Ne)eilinis bandymas nerimą paversti pozityvu






Komentarų nėra:

Rašyti komentarą