S.Jokūbauskienė, Kreta, Chania, 2006, drob., aliejus
Tapyba. Viena pažįstama anądien užklausė apie M.K. Čiurlionį ir asociacijas, kylančias su šiuo vardu. Paprasta - muzikali istorijų tapyba, gimnazija. Vakar norėjau eiti į parodos atidarymą, manau, kad ten buvo tapybos paroda, tačiau į šeimos planus paroda neįsikomponavo. Bus dar tų parodų :). Užtat buvau paskatinta prisiminti Tapybą. Džiugu.
S.Jokūbauskienė, Veiveriai, 2004, drob., aliejus
Svarbu, tai, kuo norėjau pasidalinti - savo Tapyba. Už lango pliaupia lietus, aš saugau vaiko miegą. Tokia ramybė - net zylės ilsisi. Gera erdvė mintims.
Paveikslas "Kreta, Chania" kabo virš mano darbo stalo - mėlyna ramina, o kelionės prisiminimai skatina džiaugtis ir šypsotis. "Veiveriai" - tėčio tėviškė, turi nepaprastai raudonus saulėlydžius.
S.Jokūbauskienė, natiurmortas, 2012, fragmentas, atvirukas, pop., tušas, pastelė
Atvirutes - savotiška aistra ir kiekviena jų - lyg maža istorija, kiek save atsimenu, tiek jas piešdavau pati - tik pastaraisiais metais apsileidau, bet - pasitaisysiu :).
S.Jokūbauskienė, natiurmortas, 2012, atvirukas, pop., tušas, pastelė
Mane, kaip miestietę, visad (nuo VDA baigimo, jau dešimt metų) domino ir domina miesto tematika. Dažniausiai tai ištuštėjęs, vakaro miestas keistų žibintų fone.
Gera jausti, kad ranka pati kyla ir veržiasi piešti. Paskui aprimsta. Laukia kiti darbai. Iki sekančio ramybės gurkšnio.
S.Jokūbauskienė, Vilnius, 2007, drob., aliejus
S.Jokūbauskienė, Vilnius, 2007, fragmentas, drob., aliejus
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą