Šaltinis: Mano knygų pasaulis
Joanne Harris - autorės knygų istorijos mane visąlaik užburia. Jau rašiau. Bet ši - kitokia. Tarytum kito autoriaus. Žinoma, persipynę siužetai, jausmų prieštaringumas ir vizualizuoti kvapai primena "Šokoladą". Taip pat panašumų galima rasti ir su kita autorės knyga - ,,Džentelmenai ir žaidėjai”.
Tapyti muziką, nematant matyti spalvas, užuosti skausmą - pajautos prilygstančios stebuklingoms istorijoms - verčia įtikėti nežemiška galia. Prieš imdama knygą į rankas, prieš ją įsigydama, iš tikrųjų daug dvejojau - nes ši - ne "Šokoladas" ar jo tęsiniai. Bet džiaugiuos, kad panirau į šį keistą istorijos liūną, kuris prarijo mane nepaprastai greitai. Daug minčių ir net visai nesvarbu, kaip ten buvo iš tiesų. Todėl, rekomenduoju.
"O, jau tie lūkesčiai! Pagalvoju, kažin kaip jie atrodė Naidželui. Stebėdavau iš šalies: išblyškęs, juodi marškiniai, kaulėti kumščiai nuolat sugniaužti, taip, kad kai atgniauždavo, matydavosi delnuose nagų įspausti raudoni pusmėnuliai, o mums likus dviese tuos ženklus jis perkeldavo man ant odos" (Harris, 2012).
Ši vasara - tikra vasara! Vakar su vaikais mūsų mažutėje bibliotekoje net nepriėjau prie mokslinės literatūros lentynos. Dabar nersiu į zebriuko, transporto ir pasaulio pasakų pasaulį, į kurį sutalpinsiu ir Isabel Allende kvepiančias ir gyvenimui aistringas istorijas.
Susiję rašiniai:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą